„Praėjusį penktadienį EK pradėjo teisinius veiksmus prieš bendrovę „AstraZeneca“ dėl sudarytos sutarties pažeidimų“, – pranešė EK atstovas sveikatos apsaugos reikalams Stefanas de Keersmaeckeris.
„Nesilaikyta kai kurių sutarties sąlygų. Taip pat bendrovė nepajėgė pasiūlyti patikimos strategijos, užtikrinančios vakcinos dozių pristatymą laiku“, – pridūrė S.de Keersmaeckeris.
Pasak jo, teisinis procesas pradėtas „27 valstybių narių, visiškai pritarančių šiems veiksmams, vardu“.
„Šiuo atveju mums svarbu užtikrinti, kad pakankamas dozių skaičius, į kurį ES piliečiai turi teisę ir kuris buvo pažadėtas pagal sutartį, bus pristatytas be delsos“, – kalbėjo jis.
Tarp Europos Komisijos ir „AstraZeneca“ kilo konfliktas, kadangi britų ir švedų farmacijos milžinės negebėjimas blokui pateikti sutartą skaičių vakcinos dozių sužlugdė pastangas užtikrinti sparčią vakcinavimo kampanijos pradžią.
Vakcinų įsigijimo visam blokui vadovaujanti EK praėjusią savaitę pranešė valstybėms narėms apie savo planus kreiptis į teismą ir paprašė šalių vyriausybių paramos.
Diplomatų teigimu, bet koks ieškinys prieš „AstraZeneca“ iš pradžių bus pareikštas Belgijos teisme – tai jurisdikcija, dėl kurios susitarta EK ir „AstraZeneca“ sudarytoje sutartyje.
„AstraZeneca“ pareiškė, kad teisiniai veiksmai neturi pagrindo, ir nurodė: „Sveikiname šią progą kuo greičiau išspręsti ginčą.“
„AstraZeneca“ visiškai įvykdė Išankstinio pirkimo sutartį su Europos Komisija ir tvirtai ginsis teisme“, – sakoma kompanijos pareiškime.
„Visas įmanomas pastangas“
Pasak „AstraZeneca“, ji turėjo iki balandžio pabaigos pristatyti Europai apie 50 mln. savo vakcinos dozių, bet Briuselis tvirtina, kad kompanija turėjo pristatyti daug daugiau.
Anot Europos Komisijos, „AstraZeneca“ pateikė vos 31 mln. iš 120 mln. vakcinos dozių, kurias pažadėjo blokui per pirmus tris šių metų mėnesius.
Bendrovė įspėjo, kad galės pateikti tik 70 mln. iš 180 mln. vakcinos dozių, iš pradžių žadėtų parūpinti iki birželio.
„AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot teigė, kad jo įmonės sutartis su ES nėra griežtai įpareigojanti ir kad joje numatyta, jog kompanija įsipareigojimus stengsis įvykdyti dėdama „visas įmanomas pastangas“.
Visgi EK teigia, kad likusi sutarties dalis numato didesnę teisinę atsakomybę, o ES diplomatai ir įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė daugiausia tesėjo pažadus dėl dozių Didžiajai Britanijai – šioje šalyje bendrovė yra įsikūrusi.
ES iš pradžių planavo, kad „AstraZeneca“ vakcina bus pagrindinis bloko skiepijimo kampanijos darbinis arkliukas, bet dabar nusprendė daugiausia naudoti brangesnę „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną.
„Pfizer“ antrąjį šių metų ketvirtį turėtų pristatyti ES 250 mln. savo vakcinos dozių, 27 bloko valstybėms siekiant iki liepos paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.
ES tikisi, kad didesnis vakcinų, įskaitant „Moderna“ ir „Johnson & Johnson“ skiepus, tiekimas padės jai prisivyti sparčiau savo gyventojus skiepijančias šalis, tokias kaip JAV ir Didžioji Britanija.
Visuomenės pasitikėjimas „AstraZeneca“ vakcina taip pat sumažėjo kilus susirūpinimui dėl sąsajų su labai retais kraujo krešulių susidarymo smegenyse atvejais.
Kai kurios ES narės „AstraZeneca“ vakcina skiepija tik vyresnius žmones, nors Europos vaistų agentūra (EVA) tvirtina, kad šios vakcinos teikiama nauda nusveria galimą riziką.
