Toks sumažėjimas pasiektas ES ekonomikai augus 1,2 proc., pažymima pranešime.
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo lyderės ES buvo Bulgarija (15,2 proc.), Estija (14,7 proc.), Slovėnija (9,6 proc.). Tačiau nemažai šalių išmetamų teršalų kiekį padidino: Airija (9,1 proc.), Latvija (7,5 proc.), Slovakija (1,9 proc.), Danija (1,7 proc.), Švedija (1,6 proc.), Suomija (0,3 proc.).
Iš 21 ES valstybės narės, kurios sumažino išmetamųjų teršalų kiekį, ekonominį nuosmukį palyginamuoju laikotarpiu patyrė šešios – Čekija, Estija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija ir Lenkija, o augimą – 15 šalių – Portugalija, Kroatija, Belgija, Malta, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai, Vokietija, Austrija, Rumunija, Italija, Kipras, Graikija, Slovėnija ir Bulgarija.
Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų per pirmus tris šių metų mėnesius išmetė namų ūkiai (24 proc. viso kiekio), apdirbamoji pramonė (20 proc.), elektros ir dujų gamybos bei tiekimo sektorius (19 proc.), žemės ūkis (13 proc.), transporto ir sandėliavimo sektorius (10 proc.).
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, emisiją sumažino penki iš devynių sektorių. Reikšmingiausias sumažėjimas užfiksuotas elektros ir dujų gamybos bei tiekimo sektoriuje (12,3 proc.), o didžiausias augimas iš pagrindinių teršėjų – transporto ir sandėliavimo sektoriuje (7,2 proc.).
