13 mln. litų (apie 4 mln. EUR) šiandien neatrodo didelė suma, tačiau būtent „Espersen“ sutikimas investuoti į prieš 20 metų dar tik besiformavusią Klaipėdos LEZ buvo bene svarbiausias lūžio taškas, įrodęs kone dešimtmetį LEZ komandos ir politikų kurtų prielaidų teisingumą, paspartinęs tolesnę infrastruktūros raidą LEZ ir vėliau padėjęs pritraukti daugelį kitų investuotojų. Todėl „Espersen“ nusipelno vienos svarbiausių vietų Klaipėdos LEZ istorijoje.
Bendrovės vadovas R. Inselseth pasakoja, kad tuo metu bendrovė buvo neseniai įgyvendinusi stambų plėtros projektą Lenkijoje ir ieškojo dar vienos gamybos vietos Baltijos šalyse. „Espersen“ vadovai tuo metu daug keliavo po Lietuvą, bet taip ir nerado tinkamos vietos. Ir praktiškai jau važiuojant į Palangos oro uostą, atsitiktinumų virtinė lėmė neplanuotą danų susitikimą su Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės komanda, galiausiai virtusi sprendimu įgyvendinti pirmąją plyno lauko investiciją vos oficialiai veiklą pradėjusioje teritorijoje.
Statybas dar tuščiuose, šiandieninės infrastruktūros toli gražu neturėjusiuose laukuose „Espersen“ pradėjo 2002 m. vasarą, o pirmąją žuvies produkciją pagamino 2003 m. sausį – Lietuvai ne tik dar nesant ES nare, bet dar ir nebalsavus stojimo referendume.
„Jau tada mus žavėjo Klaipėdos LEZ greitis ir palaikymas. Kad dar greičiau įsikurtume, nusipirkome jau veikiančią Lietuvos žuvies kompaniją, pakeitėme jos pavadinimą, o naują gamyklą pasistatėme maždaug per pusmetį. LEZ komanda mums žadėjo, kad visa trūkstama infrastruktūra bus pastatyta greitai, kad procesas bus spartus ir sklandus – visi pažadai buvo įgyvendinti su kaupu. Jau tada jautėme visapusišką LEZ paramą ir palaikymą, o per 20 metų jis nė kiek nesumažėjo“, – pasakoja „Esperen“ vadovas.
Norvego teigimu, pokyčiai LEZ teritorijoje ir visame mieste per keliolika metų yra milžiniški, tik žmonės ne visada pastebi mažesnius progreso žingsnelius.
„Kažkada prašėme LEZ komandos dviračių takų, daugiau stovėjimo vietų, daugiau medžių – visa tai ėmė ir atsirado. Apskritai praktiškai visi mūsų užsienio partneriai žavisi ir giria LEZ teritoriją dėl sutvarkymo, žalumos, infrastruktūros. O prieš 15 metų viso to nebuvo, viskas atrodė stipriai kitaip“, – sako R. Inselseth.
Tiesa, veiklą Lietuvoje bendrovė buvo suplanavusi įtraukiant Lietuvoje pagautą menkę, tačiau dėl verslinės žvejybos draudimų „Espersen“ nuo 2016 m. verčiasi tik su importine žaliava.
„Tai buvo didelis pokytis, veiklos pradžioje to neplanavome. Klaipėdos gamykla iš „verslas-verslui“ žaliavos tiekėjo turėjo tapti galutinės produkcijos prekybos tinklams ir maisto paslaugų bendrovėms gamintoja. Turėjome atrasti naujus rinkos kelius. Laimei, su 80 metų veiklos patirtimi ir 50 metų partneryste su „McDonalds“ ilgainiui viską išdirbome, turime stiprias partnerystes su prekybos tinklais, distributoriais ir kitais partneriais“, – vieną esminių lūžio taškų prisimena R. Inselseth.
Komunikacijos svarba
Viena didžiųjų „Espersen“ Klaipėdoje išmoktų pamokų yra komunikacijos svarba – bendrovė siekia aiškiai komunikuoti ir greitai veikti. Kartais „Espersen“ vadovybė nežino visos informacijos, tačiau siekia iškomunikuoti darbuotojams bent tai, ką žino. Kartu „Espersen“ aktyviai dalyvauja LEZ verslo bendruomenės veikloje, mielai dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis su kitomis įmonėmis.
„Manau, kad nereikia išradinėti dviračio – kartu esame stipresni. Vienus dalykus geriau suprantame mes, kitus – kiti, tereikia kalbėtis, bendradarbiauti, tikslų siekti kartu. Šitaip viskas pavyksta greičiau ir paprasčiau. Taisyklės ir planai irgi yra svarbu: net jei kai kurie dalykai negalioja nestandartinėse situacijose, pats mokėjimas planuoti, kurti ir laikytis taisyklių padeda greičiau priimti teisingus sprendimus neeilinėmis aplinkybėmis“, – pabrėžia „Espersen“ vadovas. Šis požiūris bendrovei itin pasiteisino tiek Covid, tiek karo krizių metu. „Espersen“ pandemijos įkarštyje netgi buvo savo partnerių pripažinta kaip patikimiausia ir stabiliausia produkcijos tiekėja.
Atvira komunikacija lemia ir tai, kad „Espersen“ darbuotojai kitaip supranta tvarumo terminą. Jiems tai yra ne madingas žodis, o kasdienė veikla perdirbant, tvarkant atliekas, išmintingai naudojant išteklius. Bendrovė yra pripažįstama daugelio tarptautinių institucijų už savo tvarumo iniciatyvas ne tik kasdienėje veikloje, bet ir renkantis žaliavų šaltinius, saugant jūras ir vandenynus, laikantis galiojančių įstatymų bei tvarkų.
„Manau, kad tvarumas yra natūraliai labai svarbu mūsų grupės generaliniam direktoriui Klausui Nielsenui, o mums visa tai pavyksta iškomunikuoti visai organizacijai. Be to, esame valdomi šeimos fondo, kuriam rūpi labdaringa ir humanitarinė veikla, maisto, aplinkosaugos ir kiti žmonijai svarbūs tyrimai“, – sako R. Inselseth.
Viskas darbuotojams
„Espersen“ itin didžiuojasi tuo, kad kompanijoje iki šiol dirba 42 kolegos, startavę 2003 m. sausį vos paleidus gamyklą. Šiandien tai sudarytų beveik 10 proc. „Espersen“ komandos, tačiau prisiminus tai, kad kompanija veiklą pradėjo su maždaug 120 žmonių kolektyvų, senbuvių dalis atrodys dar įspūdingesnė.
„Mūsų darbas nėra lengvas ir kartu yra labai atsakingas. Negaliu pasakyti vienos priežasties, kodėl tiek daug žmonių yra su mumis. Kartą mane pribloškė vienos ilgametės kolegės komentaras, kai paklausiau, kodėl ji taip ilgai dirba savo sudėtingą darbą. Jos atsakymas – jei algadienis šeštadienį, pinigus visada gaunu penktadienį“, – šypteli „Espersen“ vadovas.
Netgi įsimintiniausias R. Inselseth ilgamečio darbo Klaipėdoje momentas yra susijęs su darbuotojais – tai buvo dešimtmečio veiklos jubiliejaus šventė 2013-ųjų sausį.
„Šventėme Klaipėdos koncertų salėje su visais darbuotojais ir svečiais iš užsienio, savivaldybės, partneriais. Buvo įspūdingi dainininkų, šokėjų, operos atlikėjų pasirodymai, tiesiog fantastiškas vakaras. Apskritai mūsų darbuotojams patinka mūsų kasmetinės vasaros ir žiemos šventės – tai puiki proga atsipalaiduoti ir pasilinksminti. Du metus jų neturėjome dėl Covid, o gal ir dabar nėra pats geriausias metas linksmintis, tačiau nusprendėme, kad šventės šiemet reikia. Norime palaikyti vilties liepsną, kad pasaulis sugrįš į įprastas vėžes“, – kalba R. Inselseth.
Kalbant apie šiandienos negandas, „Espersen“ šiuo metu dirba apie 30 Ukrainos pabėgėlių. Vadovo teigimu, tai fantastiški kolegos, puikiai įsilieję į kolektyvą ir miesto bendruomenę, mėgstantys patį darbą, vertinantys suteikiamus privalumus ir vadovavimo stilių.
„Turėjome atlikti savo namų darbus – dvikalbiai užrašai ir sutartys, dalis susitikimų rusų kalba ir pan. Tai puikiai pasiteisino. Džiaugiuosi, kad ukrainiečiai ne tik tapo neatsiejama kolektyvo dalimi, bet ir jaučiasi kiek ramiau nei pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – komentuoja gamyklos vadovas.
Linki daugiau atvirumo
Bent artimiausiu metu „Espersen“ Lietuvoje neplanuoja esminių naujų investicijų į gamybos plėtrą. Pagrindinis bendrovės iššūkis yra darbuotojai: nepaisant tam tikros robotizacijos, žuvies apdirbimo veikla išlieka imli darbui. Ir nepaisant bendrovės siūlomų gerų sąlygų bei atmosferos, darbuotojų pasiūlą „Espersen“ laiko didžiausiu veiklos iššūkių.
„Įmonės veiklos pradžioje tiesiogine to žodžio prasme rikiavosi norinčiųjų dirbti eilės, mieste buvo didelis nedarbas. Dabar padėtis visiškai kita, įmonėms tenka pakovoti dėl kiekvieno kolegos. Tam tikra prasme sveikinu su tuo Lietuvą ir Klaipėdą – naujos investicijos padarė savo, o žmonės gyvena geriau. Bet ilguoju laikotarpiu darbo jėgos trūkumas gali pakenkti tolesnei bet kokio verslo plėtrai Lietuvoje“, – vertina R. Inselseth.
Jo vizija yra atviresnė ir įvairesnė Lietuva, dėl ko išloštų tiek verslas, tiek patys lietuviai.
„Pasauliui gali grėsti maisto krizė. Ir jei išsivysčiusiose šalyse maistas tiesiog daugiau kainuos, tam tikrose pasaulio dalyse galimas badas, ligos ir ašaros. Manau, kad lietuviams reikia susitaikyti su tuo, kad čia atvyks daugiau skirtingų žmonių su kitomis kalbomis ir religijomis. Bet ši galimybė dirbti, įskaitant darbą maisto pramonėje, yra vertinga visoms pusėms“, – kalba R. Inselseth.
Jo nuomone, nepaisant tam tikro progreso ir išimčių, lietuviai vis dar nėra itin atviri kitataučiams. Tačiau šioje vietoje norvegas primena: procentaliai lietuviai dar nuo pokario laikų yra bene didžiausi emigrantai pasaulyje, kuriuos svetingai priėmė ir visas galimybes dirbti bei kurti suteikė tokios šalys kaip JAV, JK, Airija, Skandinavija, Pietų Afrika, Australija ir daugelis kitų.
„Esame pasaulio piliečiai. Pats esu kilęs iš mažo Vakarų Norvegijos kaimelio su gal 30 namų – dabar mažiausiai trys jų priklauso lietuviams ir aš už juos džiaugiuosi. Džiugu ir tai, kad lietuviai pamažu grįžta, netgi pas mus dirba ne vienas JK ar Norvegijoje keliolika metų žuvies pramonėje pradirbęs lietuvis, atsivežantis savo patirtį ir platesnį akiratį. Tikiu, kad ilgainiui ribos tarp šalių dar labiau nyks, didės supratimas ir atvirumas. Juk geriausiai dirbti ir gyventi galime tada, kai susirenkame ir pritaikome geriausias skirtingas žinias bei patirtis“, – sako „Espersen“ vadovas.
