Liepos pradžioje į savo nuolatinę vietą Klaipėdos uoste buvo pastatytas vienas didžiausių plaukiojančių dokų Baltijos šalyse, kuriame VLG jau priėmė remontui pirmąjį laivą, pranešė BLRT.
2016 metais „BLRT Grupp“ iš Juodkalnijos laivų remonto bendrovės „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigijo 235 metrų ilgio, 45 metrų pločio ir 33 tūkst. tonų keliamosios galios plaukiojantį doką, skirtą „Post-Panamax“, „Panamax“ ir „Aframax“ tipo laivų aptarnavimui.
Dokas buvo suremontuotas ir modernizuotas. Pradėjus eksploatuoti doką ir priėmus remontui pirmąjį laivą, užbaigtas pirmasis projekto etapas, kuris tęsėsi beveik ketverius metus.
Antrasis laivų remonto pajėgumų plėtros etapas bus užbaigtas artimiausiais mėnesiais, kai bus įrengtas dar vienas „Panamax“ tipo laivams skirtas didelis dokas, kuris 2019 metų pabaigoje buvo įsigytas iš Rygos laivų statyklos.
Šiuo metu šis 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 tūkst. tonų keliamosios galios dokas yra remontuojamas ir modernizuojamas.
„Laivų remonto srityje žengtas milžiniškas žingsnis į priekį ir koncernas pasiekė visiškai naują lygį, kur ir mums, ir laivų savininkams atsivers naujų galimybių remontuoti ir modernizuoti didelius laivus“, – pareiškė „BLRT Grupp“ valdybos pirmininkė Veronika Ivanovskaja, cituojama Estijos koncerno paskelbtame pranešime.
„VLG taps laivų, kuriems reikia remonto ir techninės priežiūros, traukos centru ir kartu su Talino bei Turku laivų statyklomis galės konkuruoti su didžiausiomis laivų remonto bendrovėmis Šiaurės ir Vakarų Europoje“, – pažymėjo ji.
Dėl to, pasak V.Ivanovskajos, atsiras keli šimtai naujų darbo vietų.
Laivų remonto ir priežiūros projektuose tam tikrais laikotarpiais reikia didelio skaičiaus įvairių aukštą kvalifikaciją turinčių specialistų ir šiuo požiūriu Lietuvoje yra sukurtos palankios sąlygos, nes laivų statybos ir remonto specialistai rengiami vietos aukštosiose ir profesinėse mokyklose, pareiškė „BLRT Grupp“ valdybos pirmininkė.
Ji taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje nenustatyta kvotų užsienio darbo jėgai, todėl prireikus galima pasamdyti kvalifikuotų darbininkų iš užsienio.
„Deja, dėl užsienio darbuotojų migracijos problemų buvome priversti paskutinę minutę pakeisti savo plėtros planą ir atsisakyti ketinimų Taline įrengti didelį plaukiojantį doką, kuris pagal pradinį planą būtų buvęs įrengtas šių metų viduryje“, – pareiškė V.Ivanovskaja.
Plėtros projektas Klaipėdoje buvo įgyvendintas bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri taip pat investavo į uosto infrastruktūrą, siekdama užtikrinti, kad iki 300 metrų ilgio laivai būtų remontuojami nekenkiant aplinkai.
