Grupė pasiūlė iki 2040 metų išplėtoti vandeniliu varomo transporto tinklą, sujungiantį 21-ą šalį, iki 39,7 tūkst. kilometrų, tęsiant plėtrą po 2040 metų.
Bendrovės vizija parengta remiantis 2020 metų liepos mėnesį paskelbta EHB ataskaita, kuri sukėlė diskusijas visoje Europoje. Minėtoje ataskaitoje aprašytas 23 tūkst. kilometrų tinklas, apimantis dešimt šalių, sakoma „Elering“ pranešime spaudai.
Pasak „Elering“ valdybos pirmininko Taavio Veskimagio, vandenilis ateityje atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant ir išsaugant atsinaujinančios energijos potencialą, užtikrinant energijos tiekimą vartotojams ir nuolatinį integruotos Europos energetikos sistemos patikimumą.
„Plėtodama Baltijos jūros tinklą, „Elering“ ėmėsi iniciatyvos prijungti didelius atviros jūros vėjo jėgainių parkus prie energetinės sistemos, kad padėtų pasiekti Estijos ir Europos Sąjungos klimato tikslus. Vandenilis gali būti naudojamas transportuoti didžiulius energijos kiekius bei saugoti perteklinę pagamintą elektrą tiems laikotarpiams, kai vėjas nepučia ir saulė nešviečia“, – teigė T.Veskimagis.
Kadangi ateityje Vidurio Europoje prognozuojamas energijos deficitas, o Šiaurės Europoje ir aplink Baltijos jūros regioną – jos perteklius, planuojamas vandenilio tinklas galėtų veikti kaip tranzito koridorius Estijoje, kad iš Suomijos į Centrinę Europą per Estiją būtų galima transportuoti daug atsinaujinančios energijos, pažymėjo T.Veskimagis.
Per Estiją nutiestas vandenilio tinklas galėtų padėti realizuoti didžiąją dalį vietos vėjo ir saulės energijos potencialo, rinkos dalyviams pasiūlius alternatyvią energijos pardavimo rinką.
„Keletas Vidurio Europos ir Šiaurės šalių pramonės sektorių išreiškė susidomėjimą ateityje naudoti vandenilį vietoj iškastinio kuro, tačiau norint, kad tai pavyktų, turi būti užtikrintas vandenilio tiekimo saugumas“, – pabrėžė operatorės vadovas.
„Siūlomas Europos dujų sistemos operatorių tinklas sprendžia šį klausimą, kaip ir didelės apimties vandenilio transportavimo pajėgumų problemą. Be to, visai Europos Sąjungai būtų naudinga realizuoti atviro Baltijos jūros vėjo ir sausumos vėjo potencialą Šiaurės šalyse. Energijos saugumas ES padidėtų, naudojant „žaliąjį“ vandenilį, gaminamą Europos Sąjungoje“, – pridūrė T.Veskimagis.
Pasak Europos perdavimo sistemos operatorių, maždaug 69 proc. siūlomo vandenilio tinklo sudarytų pertvarkyti esami gamtinių dujų tinklai. Likę 31 proc. naujai nutiestų dujotiekių yra reikalingi norint prijungti naujus vartotojus ir bus išdėstyti šalyse, kuriose šiandien yra negausiai išplėtoti dujų tinklai.
Planuojamam beveik 40 tūkst. tinklui nutiesti iki 2040 metų reikės 43–81 mlrd. eurų investicijų.
