„Nuostolis bus didelis, neabejotinai didesnis nei pernai. Nėra ko stebėtis, jei vienu momentu skraido 24 lėktuvai, o kitu – nė vienas. Kita vertus, šių metų nuostolis neturėtų viršyti 20 mln. eurų“, – sakė jis.
Nuostolinga veikla pernai buvo viena priežasčių, privertusių „Nordica“ atsisakyti savo reguliarių skrydžių iš Talino. Šiemet, kai dėl koronaviruso pandemijos tarptautinis oro susisiekimas beveik nutrūko, bendrovės nuostoliai išaugo kartais. Tačiau jie bus mažesni už vasarą planuotus 23 mln. eurų dydžio – tokia suma buvo įvardinta teikiant Europos Komisijai paraišką dėl valstybinės paramos leidimo.
Jį gavęs Estijos ministrų kabinetas praėjusio mėnesio viduryje nutarė „Nordica“ įstatinį kapitalą padidinti 22 mln. eurų bei skirti 8 mln. eurų paskolą iš valstybinio fondo „Kredex“, kurią ji turės grąžinti iki 2026 metų pabaigos.
Anot E.Urvos, šie 30 mln. eurų bus skirti nuostoliams padengti, o būtina sąlyga gauti pagalbą iš valstybės – išpirkti iš Lenkijos aviakompanijos LOT jos dalį bendrovėje „Regional Jet“, kuri yra bendra įmonė su „Nordica“.
„Susitarimą dėl to pasiekėme ir manome, kad sandorį užbaigsime lapkričio pabaigoje“, – pridūrė E.Urva.
Valstybė, kaip „Nordica“ savininkė, nurodė, kad visos antrinės įmonės turi priklausyti „Nordica“, prie jos turės būti prijungta ir susijusi įmonė „Transpordi Varahaldus“.
Anksčiau „Nordica Aviation Group“ skelbė planuojamą persitvarkymą, patronuojančią ir antrines įmones sujungiant į vieną koncerną.
Estijos vyriausybė naują nacionalinę aviakompaniją skubiai įsteigė 2015 metų pabaigoje po to, kai „Estonian Air“ buvo priverta nutraukti veiklą, Europos Komisijai paskelbus tyrimo išvadas, jog valstybės finansinė parama „Estonian Air“ prieštaravo rinkos principams.
