Estijos Harju apygardos teismas nusprendė priimti Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį, kuriuo jis prašo įmonės „Klarus Group Houlding“ OÜ valdybos narių Margus Lentsio bei Ingridos Mikėnaitės, Nerijaus Numavičiaus ir jo akcijas valdančios „Setis Capital” OÜ atlyginti nuostolius dėl neatsakingai valdomo ir galimai iššvaistyto grupės turto – už „ypač mažą sumą“ perleistos „Maximos“ frančizę valdančios įmonės „Franmax“ UAB, pirmadienį pranešė M.Marcinkevičiaus atstovai.
„Džiaugiuosi, kad šis ieškinys buvo priimtas. Neatsižvelgdami į įmonės ar akcininkų interesus, pagrindinio akcininku nurodymu, valdybos nariai už 40 mln. eurų perleido bent 400 mln. vertą „Maximos“ franšizės valdytoją. Nežinau, ar taip sąmoningai švaistomas turtas ar tiesiog slepiami mokesčiai, tačiau, jei teisme paaiškės, kad mano įtarimai pasitvirtino, teks ne tik atlyginti man padarytą žalą, bet ir papildyti Estijos biudžetą daugiau nei 20 mln. eurų“, – pranešime žiniasklaidai teigia M.Marcinkevičius.
Smulkusis „VP grupės“ akcininkas tvirtina, kad turtingiausias šalies žmogus Nerijus Numavičius veiklą įmonių tinkle vykdė ne rinkos sąlygomis.
„Šis sandoris įvyko tada, kai Mindaugas Marcinkevičius pradėjo domėtis prekybos tinklus Ispanijoje valdančios įmonės „Carson“ S.a.r.l. veikla. Paaiškėjo, kad ši įmonė kasmet patiria apie 40 mln. eurų nuostolių, o iš viso turi net 97 mln. eurų skolų. Norėdamas sukurti pelningos įmonės įvaizdį, pagrindinis VP grupės akcininkas po „Carson“ sparnu nurodė perkelti įmonę „Franmax“ UAB, o kita grupės įmonė – UAB „Leksita“ – galimai ne rinkos sąlygomis suteikė 90 mln. eurų kredito liniją“, – tegiama M.Marcinkevičiaus pranešime.
Pats verslininkas dar kartą pabrėžia abejojantis, ar milžiniškus pinigų srautus generuojančios „Franmax“ kontrolė perkelta už realią kainą.
„Žiniasklaidoje grupės atstovai teigia, kad franšizė yra labai svarbi grupės ir verslo dalis, tačiau realybėje ją kartą jau pardavė už 17 mln. Litų Estijos įmonei „Franmax“ OÜ, o vėliau – už 40 mln. Eurų „Carson“ įmonei Liuksemburge. Ar tikrai beveik pusantro procento „Maximos“ apyvartos kiekvienais metais susižerianti įmonė verta tik tiek?“ – retoriškai klausia M.Marcinkevičius.
Įžvelgia „ramybės mokesčio“ išsimušinėjimą
Savo ruožtu, N.Numavičiaus stovykla kartoja, jog „Franmax“ sandoris atitiko realią rinkos vertę.
„Kaip jau esame anksčiau komentavę, šių metų pirmąjį pusmetį, toliau koncentruojant įmonių grupę ir siekiant užtikrinti reguliarų pinigų srautą, „Franmax“ buvo parduota Ispanijos prekybos tinklą „Supersol“ valdančiai kompanijai „Carson“, kuri taip pat priklauso tiems patiems akcininkams. Sandorio metu abi pusės samdėsi nepriklausomus turto vertintojus, kurie objektyviai nustatė įmonės vertę.
Vertinant franšizės teikėjo kainą svarbiausias dalykas yra galimybė gauti pajamų iš klientų. Jei, tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų iš „Franmax“, ši įmonė per kelis mėnesius nebetektų visų savo pajamų ir turėtų stabdyti savo veiklą. Todėl “Franmax” buvo įvertinta tiek, kiek vertos jos nenutrūkstamos pajamos“, - 15min.lt atsiųstame komentare teigia N.Numavičiaus pusei atstovaujanti advokatė Olga Petroševičienė.
Ji taip pat pabrėžia, esą M.Marcinkevičiaus stovykla yra atvirai užsiminusi, jog siekia „ramybės mokesčio“. „Mes manome, kad šis ieškinys yra ne kas kita, kaip mėginimas daryti psichologinį spaudimą jame nurodytiems fiziniams asmenims ir grupės darbuotojams bei mėginimas tą mokestį išreikalauti“, - įsitikinusi O.Petroševičienė.
Esame tikri, kad Estijos teismas, kaip ir Lietuvos bei Maltos teismai šį ieškinį taip pat ir įvertins.
