Tuo tarpu nedarbas euro zonoje balandį ir toliau mažėjo ir pasiekė 9,3 proc. – žemiausią lygį nuo 2009 metų kovo, skelbia ES statistikos tarnyba „Eurostat“.
Gegužę infliacija euro zonoje siekė 1,4 proc., palyginti su 1,9 proc. balandį. „Factset“ apklausti analitikai prognozavo, kad gegužę kainos euro zonoje padidės vidutiniškai 1,5 proc.
O nedarbo lygis euro zonoje, kaip prognozavo „Factset“ apklausti analitikai, neturėjo pakisti.
Infliacija yra pagrindinis vartotojų paklausos rodiklis, ir ECB siekia, kad infliacija euro zonoje butų kiek mažesnė už du procentus, kad būtų palaikomas tvarus kainų augimas, atspindintis gerą ekonomikos būklę.
Siekdamas tai užtikrinti ECB palūkanų normas laiko istorinėse žemumose, siūlo bankams pigių paskolų ir kiekvieną mėnesį superka dešimčių milijardų eurų vertės obligacijų. Tačiau spartėjantis euro zonos ekonomikos atsigavimas ir šių metų pradžioje šoktelėjusi infliacija sustiprino nuomonę, ypač įtakingos Vokietijos, kad ECB turėtų mažinti savo stimuliavimo programos apimtis.
Dabar rinkos dalyviai laukia kitą savaitę vyksiančio ECB posėdžio, kad sužinotų, kada bankas gali pradėti mažinti programos apimtis. Tiesa, dauguma analitikų mano, kad to reikės palaukti dar mažiausiai kelis mėnesius.
