„Europos Sąjungoje turime aiškią taisyklę: nepanaudosi–prarasi (angl. „use it or lose it“). Turiu daug projektų, kurie norėtų pasinaudoti jūsų pinigais, nes tai yra dideli pinigai (...) Nepamirškite, kad ES kofinansuoja apie 85 proc. projekto. Sakykite, koks dar projektas ES lygiu kofinansuojamas tokiu mastu? Prašau, nepraraskite šitos galimybės. Nesakau, kas teisus, o kas ne – mes turime rasti sprendimą ir eiti pirmyn“, – Vilniuje surengtoje diskusijoje pirmadienį sakė už transporto politiką atsakinga Europos Komisijos narė.
Pasak jos, į „Rail Baltica“ projektą reikia labiau įtraukti ir Lenkiją.
Vasario pradžioje projektą įgyvendinančios įmonės „RB Rail“ akcininkai iš Lietuvos ir Estijos išreiškė nepasitikėjimą įmonės valdybos pirmininke Baiba Rubesa. Latvijos akcininkai susilaikė.
Pasak Latvijos susisiekimo ministro Uldžio Augulio, lietuviai paaiškino, jog yra nepatenkinti B.Rubesos darbu ir turi kitokią įmonės darbo viziją. Pastaroji po akcininkų sprendimo pareiškė neketinanti atsistatydinti.
Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi 2014–2020 metais visam projektui Baltijos šalyse skirti 1,2 mlrd. eurų paramos. 110 mln. eurų skirta papildomai. EK šioje finansinėje perspektyvoje „Rail Baltica“ skiria 85 proc. lėšų.
Įgyvendinant preliminarios 5,8 mlrd. eurų vertės „Rail Baltica“ projektą, bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma pabaigti iki 2026 metų.
