Vasarį Europos darbo rinkos barometras siekė 99,3 balo. Ši skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). 100 balų vertė laikoma neutralia: tokiu atveju per artimiausius tris mėnesius nenumatoma nei reikšmingo darbo rinkos augimo, nei nuosmukio.
„Užimtumo tarnybos Europoje nusiteikusios palengvėjimui. Atlaisvinami antrosios COVID-19 bangos nulemti suvaržymai, įsibėgėja vakcinacijos procesas, todėl spaudimas darbo rinkai mažėja“, – aiškino Užimtumo tyrimų instituto (IAB) tyrimų skyriaus vadovas ir barometro projekto iniciatorius Enzo Weberis.
Visos Europos darbo rinkos barometro projekte dalyvaujančios valstybinės užimtumo tarnybos pateikia savo teritorijai būdingus darbo rinkos rodiklius. Tokius duomenis teikia 16 tarnybų, įsikūrusių Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Danijoje, Belgijos generaliniame direktorate, Belgijoje–Flandrijoje, Vokietijoje, Islandijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje ir Belgijoje–Valonijoje.
Didžiojoje dalyje Europos valstybių perspektyvos pastaruoju metu gerėjo ar bent jau išliko stabilios. Tiesa, garantuotas darbo rinkos atsigavimas per artimiausią laikotarpį kol kas nežadamas – suprantama, kad situaciją vėl gali sujaukti vasario pabaigoje išaugusi užsikrėtimų kreivė.
„Koronaviruso krizės metu daugybė darbuotojų visoje Europoje paliko darbo rinką. Dabar šis procesas yra pristabdytas, o mūsų barometro rezultatai suteikia viltį, kad nuosmukis baigėsi ir darbo rinką palikusiems darbuotojams vėl pavyks į ją įsilieti“, – sakė E.Weberis.