„Mano šeima Lietuvoje žino, kad jeigu Irina kažko užsimanė, geriau nieko nesakyti, nes tai aš tikrai padarysiu“, – juokiasi iš Lietuvos kilusi mokslininkė I.Borodina, kurios pasiekimai biotechnologijų srityje neseniai buvo įvertinti Europos mastu.
-
Algis gyvenimą Jungtinėje Karalystėje susikūrė nuo nulio: teko paaukoti Lietuvos pilietybę
-
V.Bumelis steigia Molekulinės biotechnologijos centrą
-
Norvegijos žuvų fabrike emigrantui kilo verslo idėja, dėl kurios jis vis grįžta į Lietuvą
-
Kokias finansų valdymo inovacijas taiko Lietuvos įmonės?
-
Parodoje „Balttechnika“ – svarbiausios pramoninės inovacijos
Išvyko prieš kelis dešimtmečius
Iš gimtojo Kauno į Daniją I.Borodina iškeliavo beveik prieš dvidešimtmetį, kai paskutiniais studijų Kauno technologijos universitete (KTU) metais gavo progą pusmečiui išvykti stažuotis. Tiesa, dėl tos progos teko ir pasistengti.
„Tada „Erasmus“ sutarties tarp KTU ir Danijos technologijų universiteto (DTU) nebuvo. Kai atvažiavau į Daniją, instituto vadovą įkalbinau pasirašyti tokią sutartį“, – 15min prisiminė I.Borodina.
Įgijusi chemijos inžinerijos bakalaurą norėjo mokytis toliau, tačiau Lietuvoje biotechnologijos sritis tada nebuvo labai stipri. Dėl to studijas I.Borodina pratęsė Danijoje, kur baigė magistro, o vėliau ir doktorantūros studijas. Netrukus tame pačiame universitete ir įsidarbino – tapo projektų, o vėliau mokslinės grupės vadovė.
Universiteto jau nebepakako
Biotechnologijų įmonė „BioPhero“ gamina feromonus, kurie naudojami apsaugoti augalus (vaisius, daržoves) nuo kenkėjų. Teigiama, kad tai yra saugesnė pesticidų alternatyva.
„Feromonai yra insekticidų alternatyvos, kurios išgaruoja, todėl jų liekanos nepasiliks ant vaisių ar daržovių. Maistas bus sveikesnis, bus lengviau užauginti ekologiškus produktus“, – privalumus vardijo pašnekovė.
Feromonai yra insekticidų alternatyvos, kurios išgaruoja, todėl jų liekanos nepasiliks ant vaisių ar daržovių, – aiškino I.Borodina.
Įmonę, kurioje šiandien dirba 10 žmonių, 2016 m. I.Borodina įkūrė kartu su kolega.
„Istorija su feromonais prasidėjo dar 2013 m., kai dirbau mokslinės grupės vadove“, – pasakojimą apie įmonės įkūrimo pradžią pradeda I.Borodina.
Ji prisimena, kai tuomet susipažino su vienu ekologu iš Graikijos, kuris paprašė pagaminti tam tikrą feromoną.
„Mes to padaryti negalėjome, bet mane tai labai sudomino“, – sakė mokslininkė, kiek vėliau supratusi, kokį potencialią turi feromonai.
Kelerius metus šią technologiją DTU kūrusi mokslininkė suvokė, kad pasilikti universitete nebėra prasmės ir reikia judėti toliau. Radusi finansavimą ji nusprendė įkurti įmonę.
„BioPhero“ šiuo metu siekia, kad jų gaminamos insekticidų alternatyvos būtų naudojamos masiškai – pramonėje. I.Borodina tikisi, kad tai pavyks 2021 m.
Inovatorė, pripažinta ES
Neseniai Paryžiuje vykusioje „VivaTech“ konferencijoje I.Borodina tapo viena iš trijų ES moterų novatorių konkurso laimėtojų. Kiekviena prizininkė apdovanota 100 tūkst. eurų piniginiu prizu.
„Mes nesugalvojome feromonų. Mes tik atradome būdą, kaip galima juos pagaminti pigiau naudojant fermentaciją“, – akcentavo ji.
Mes atradome būdą, kaip galima šiuos feromonus pagaminti pigiau, – sakė I.Borodina.
„Mums šitas laimėjimas, žinoma, yra labai didelis pripažinimas. Tačiau buvo labai malonu susitikti su kitomis finalistėmis, turėjome laiko pabendrauti ir man tai buvo kaip pats didžiausias prizas“, – kalbėjo I.Borodina.
ES moteris inovatores apdovanoja nuo 2011 metų, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į mažą moterų įsitraukimą kuriant inovacijų verslą (šiuo metu ES jų yra 31 proc.).
I.Borodina atviravo, kad veiklos pradžioje, ieškant investicijų, dėl jos lyties buvo sunkiau įkalbinti investuotojus.
„Kadangi esu moteris, universiteto profesorė, į mane žiūrėjo kiek skeptiškiau. Bet per kelis įvykusius susitikimus aš sugebėjau juos įtikinti, kad esu tokia pat profesionalė, koks galėtų būti ir vyras. Pradžioje pajutau daug skepticizmo, bet jis greitai praėjo“, – sakė pašnekovė.
