„Mes išsakėme susirūpinimą, kad komisija gali vykdyti politinį spaudimą visuomeniniam transliuotojui. Taip, visuomeninė žiniasklaida turi būti skaidri, atskaitinga, tam ir yra specializuota institucija, kuri turi tai užtikrinti“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė EBU atstovė Rytų Europai.
„Visuomeninė žiniasklaida privalo turėti valdymo, institucinę ir redakcinę nepriklausomybę. Tai yra viena iš mūsų pamatinių vertybių“, – pabrėžė R.Bečeva.
Jos kolega, EBU vyresnysis konsultantas Borisas Bergantas Seimo Kultūros komiteto nariams pabrėžė, jog EBU nesiekia kištis į parlamento iniciatyvas, tačiau atkreipė dėmesį, jog Lietuvos parlamentas ėmėsi precedento Europoje neturinčio tyrimo.
EBU atstovų teigimu, toks parlamentinis tyrimas sąjungai priklausančiose šalyse atliekamas pirmąkart nuo EBU susikūrimo 1950-aisiais.
„Bet reikia pasakyti, žvelgiant į situaciją iš šalies, kad turėtų būti siaubingų problemų su visuomeniniu transliuotoju jūsų šalyje, nes jūs vienintelė šalis, kuri suformavo tokią tyrimo komisiją parlamente, besiaiškinančią finansavimą ar nacionalinio transliuotojo veiklą iš esmės“, – komiteto nariams sakė EBU vyresnysis konsultantas Borisas Bergantas.
Jis sako suprantantis, kad parlamentinė komisija sudaryta atsižvelgiant į Seimo daugumos valią ir šių taisyklių „turi būti paisoma“.
„Bet tai nėra diktatūra. Atkreipkite dėmesį, kad visuomeninis transliuotojas nėra, sakyčiau, gyvūnas, kurį reikia ginti, nes esame pavojuje. Mes nuolat esame pavojuje, visuomeninio transliuotojo laisvė niekada nėra garantuota“, – pabrėžė jis.
EBU atstovų teigimu, toks parlamentinis tyrimas sąjungai priklausančiose šalyse atliekamas pirmąkart nuo EBU susikūrimo 1950-aisiais. Anot EBU, įprastai visuomeninio transliuotojo kontrolę valstybės vykdo per deleguotas tarybas, užsakydamos nepriklausomus auditus, transliuotojas atsiskaito kasmet parlamente.
B.Bergantas sakė, jog EBU neįžvelgia tokių problemų, kurios verstų imtis parlamentinio tyrimo. Jis sakė nemanantis, kad yra galimybė atsieti tyrimą gilinantis tik į finansus, neliečiant LRT turinio. Jis atkreipė dėmesį į politikų spaudimą visuomeniniam transliuotojui kitose regiono šalyse, turbūt turėdamas omenyje Lenkiją.
„Mes matome, kad kaimyninėse šalyse, neminint pavadinimų, taip pat susiduriama su problemomis su visuomeniniu transliuotoju. Iššūkis yra tai, kad politikai pernelyg stengiasi turėti įtakos. Turėtų būti galios pasidalijimas, transliuotojas turėtų būti valdomas, kaip ir nustatyta įstatymuose, tarybos, ji turėtų, žinoma, kontroliuoti ir prižiūrėti transliuotojo veiklą ir, galiausiai, pranešti parlamentui, kaip tai įprasta. Bet ši „prailginta“ politikų ranka turėtų kaip tik būti sumažinta, o ne išplėsta“, – pabrėžė jis.
Tyrimą inicijavusių „valstiečių“ vadovas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams tikino neišgirdęs didelės Europos transliuotojų atstovų kritikos.
„Yra vienintelė baimė, kad nebūtų mažinamas nepriklausomumas televizijos. Bet ta baimė daugiau suformuota tų, kurie teikia labai keistą informaciją komisijos atstovams, neva, įmanoma įtakoti LRT naujo vadovo rinkimus, neva įmanoma įtakoti tarybos rinkimus – tai įstatyme aiškiai reglamentuota, to padaryti niekas negali įstatymų nekeičiant ir jų niekas neplanuoja keisti“, – teigė R. Karbauskis.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus.
Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
EBU vienija 73 narius iš 56 valstybių.
