15min surinkti duomenys rodo, kad „Energesman“ kontrolė – jau nebe tose rankose, kuriose buvo dar pernai gruodį. Tačiau dabartinis didžiausias įmonės akcininkas labai nenori būti identifikuotas. Tam sukurtas per kelias valstybes išbarstytas priedangos tinklas.
Pasitraukė A.Brazausko aplinkos žmonės
Iš įmonės struktūros pasitraukė Adolfas Ginaitis – velioniui prezidentui Algirdui Brazauskui artimas verslininkas, įsikūręs mitais apaugusiame Laurų kvartale. Iš struktūros dingo ir bendrovė „City Properties“, valdoma Rolando Amšiejaus, A.Brazausko anūkės vyro. Beje, R.Amšiejus dar pernai vasarą 15min tvirtino pardavęs „Energesman“ akcijas, tačiau oficialūs duomenys byloja kitaip.
15min žiniomis, A.Ginaičio ir bendrovės „City Properties“ valdytas akcijas perėmęs pirkėjas turi daugiau nei pusę visų „Energesman“ akcijų.
A.Ginaitis ir „City Properties“ iš „Energesman“ akcininkų struktūros dingo tą pačią dieną – praėjusių metų gruodžio 28-ąją. 15min turimais duomenimis, jų turėtas akcijas įgijo vienas ir tas pats pirkėjas – tik pernai liepą įsteigta bendrovė „Pirmoji investicija“.
Ir čia prasideda visas įdomumas. Mat nuo „Pirmosios investicijos“ prasideda tinklas įmonių ir fondų, kurie labai sėkmingai slepia tikrojo „Energesman“ šeimininko tapatybę.
Naujas šeimininkas išsibarstė trijose valstybėse
15min surinkti duomenys aiškiai rodo, kad sukurtas priedangos tinklas, naują didžiausią „Energesman“ akcininką slepiantis po devyniais užraktais.
Kas valdo „Pirmąją investiciją“? Viešai prieinami Registrų centro duomenys rodo, kad bendrovės vienintelis akcininkas šiuo metu yra Olandijoje registruotas investicinis fondas „Nordic Investment Fund I“. Šio fondo valdytoju nurodytas kitas Olandijos subjektas – „Stichting NordBridge Capital“. Tiesa, oficialiuose „Pirmosios investicijos“ dokumentuose nurodomas „Stichting NordBridge Capital“ adresas – jau nebe Olandijoje, o Kipre.
Registrų centrui taip pat pateiktas oficialus „Stichting NordBridge Capital“ išrašas iš Olandijos registro. Ir ten – nieko itin olandiško. Šio fondo valdybos nariu nurodoma Kipro įmonė „Brilimont Limited“.
Kipro registro duomenys – taip pat prieinami. Ten 15min sužinojo, kad oficialus „Brilimont Limited“ akcininkas yra kiprietis Michalis Korelis. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad jis turi kokių nors nuosavybės teisių į „Energesman“. Mat M.Korelis yra advokatas. Jis vadovauja Kipro advokatų kontorai „M.Korelis & Co. LLC“, teikiančiai platų spektrą paslaugų, įskaitant kompanijų steigimą ir valdymą Kipre, Liuksemburge, Belize, Panamoje ar kitose turtuolių pamėgtose jurisdikcijose.
„M.Korelis & Co. LLC“ svetainėje nurodoma, kad jis priklauso įvairioms Kipro teisininkų asociacijoms, o taip pat – Kipro-Rusijos verslo asociacijai. M.Korelio parašai mirga ir ant oficialių „Pirmosios investicijos“ dokumentų.
Ankstesnė „Brilimont Limited“ akcininkė – M.Koreliui akcijas 2014 m. perleidusi Maria Roumba. Asmuo tokiu pačiu vardu ir pavarde, socialiniame tinkle „LinkedIn“ prieinamais duomenimis, iki 2015 m. sausio dirbo M.Korelio advokatų kontoroje.
15min susisiekė su M.Korelio advokatų kontora Kipre. Oficialaus „Brilimont Limited“ akcininko referentė informavo, kad M.Korelio biure nėra, ir pažadėjo, jog Kipro advokatui klausimai bus perduoti. M.Korelio referentė taip pat pasižymėjo 15min žurnalisto numerį, tačiau skambutis iš Kipro redakcijos trečiadienį nepasiekė.
„Kiprietiškai“ investicijai prireikė lietuviško politiko
Pagal jurisdikcijas, „Energesman“ dabar būtų galima krikštyti tiek kiprietiško, tiek olandiško kapitalo valdoma įmone. Tiesa, šiai formaliai užsienietiškai investicijai į Vilniaus šiukšles prireikė ne vienos lietuviškos pavardės.
Štai gruodžio 21 d., prieš pat perimant „Energesman“ akcijas, „Pirmosios investicijos“ vienintelis akcininkas – mįslingasis Olandijos investicinis fondas – į įmonės valdybą paskyrė buvusį ūkio viceministrą Arnoldą Burkovskį, tik pernai vasarą pasitraukusį iš Turto banko vadovo pareigų.
Įdomi detalė: dabartinė Vilniaus valdžia pernai siūlė A.Burkovskiui vadovauti savivaldybės administracijai. Prie miesto vairo stoti jis atsisakė, bet dabar priėmė pasiūlymą dirbti kitoje barikadų pusėje ir, pavyzdžiui, aiškintis santykius su Vilniaus valdžia dėl būsimų „Energesman“ įkainių.
Su A.Burkovskiu 15min susisiekti pavyko. Buvęs viceministras patvirtino atstovavęs „Pirmajai investicijai“ derybose su Vilniaus valdžia, tačiau patikino jau nutraukęs ryšius su šia įmone.
„Jau nebeatstovauju. Antrą savaitę. Čia buvo laikinai, kol bus kitas žmogus paskirtas. Aš savo darbą padariau, ir viskas“, – sakė A.Burkovskis.
Jis taip pat pareiškė, esą „Pirmosios investicijos“ valdyme figūruoja ir dar viena šalis – Šveicarija.
„Pirmiausiai yra atstovaujamas fondas. Kas yra fondo vienetų turėtojai, aš šito pasakyti negaliu. Mano šefai, su kuriais viskas buvo derinama, yra Šveicarijoje“, – sakė A.Burkovskis.
Klausiamas, kas yra faktiniai „Energesman“ akcijų turėtojai, pašnekovas patikino, kad tie žmonės Lietuvoje negyvena.
„Sakykime taip: savininkai ne Lietuvoje. Bent jau vienas smulkusis savininkas buvo Lietuvoje. Bet labai smulkusis. Daugiau aš pasakyti negaliu“, – užsiminė A.Burkovskis, pridurdamas, esą fondo savininkai bet kada gali keistis.
Bendrovės „Pirmoji investicija“ steigime dalyvavo ir Martynas Bendikas bei Jonas Povilionis – žinomos advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ advokatai. Gruodžio 21 d., kai į „Pirmosios investicijos“ valdybą paskirtas A.Burkovskis, įmonės vardu įgalioti veikti J.Povilionis bei Rokas Jankus – dar vienas kontoros „Motieka & Audzevičius“ advokatas.
Kiprietiškuose „Brilimont Limited“ dokumentuose taip pat netrūksta lietuviškų pėdsakų. Tarp buvusių įmonės vadovų nurodoma Viktorija Dunčienė – ji Kipre atstovauja Lietuvoje veikiančios elitinės bankininkystės firmos „Lewben“ klientams. „Brilimont Limited“ dokumentuose taip pat mirga Kipro kompanijos „Lewben Cyprus Limited“ pavadinimas. Beje, V.Dunčienės biografijoje yra ir dveji metai darbo jau minėtoje M.Korelio advokatų kontoroje.
„Lewben“ – plačiajai visuomenei menkai žinoma, tačiau elitinius klientus aptarnaujanti įmonė. Slaptumas – viena iš paslaugų, kurią „Lewben“ siūlo potencialiems klientams. Šioje verslininko Viliaus Kavaliausko vadovaujamoje struktūroje mirga dar dvi geriau žinomos pavardės – buvęs Šiaulių banko ir SEB vadovas Audrius Žiugžda bei Andrius Paulauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko sūnus.
Vis dėlto „Lewben“ nuo „Energesman“ reikalų atsiriboja. „Lewben“ vykdomoji direktorė Rita Navalinskaitė 15min teigė, kad „Brilimont Limited“ – ne „Lewben“ kliento nuosavybė. R.Navalinskaitė patvirtino, kad „Lewben“ dalyvavo steigiant šią įmonę, o įmonės atstovė V.Dunčienė trumpai ėjo jos direktorės pareigas. Tačiau „Lewben“ vadovė pabrėžia, kad įmonė parduota ir „Lewben“ jokių sąsajų su ja nebeturi.
„Icor“: tai ne mes
Pernai 15min žurnalistinis tyrimas atskleidė dar vieną rokiruotę „Energesman“ akcininkų struktūroje, kai pusę įmonės akcijų įgijo Estijos bendrovė „Oilwide“. Tiesa, kapitalas ten visai ne estiškas – per nesudėtingą įmonių tinklą ją valdė trys Lietuvoje registruotos bendrovės. O jų akcininkai – koncerno „Icor“ (buv. „Rubicon Group“) akcininkų Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus ir Lino Samuolio tėvai.
Tada „Icor“ prisipažino, kad koncerno vadai, o ne jų tėvai tapo faktiniais „Energesman“ valdytojais, nors „Icor“ ilgai kritikavo projektą dėl esą nesuvokiamai didelės kainos. Tuoj po 15min publikacijos „Icor“ paskelbė apie pasitraukimą iš „Energesman“ ir akcijų įgijimo sandorio restituciją. Tiesa, akcijos grįžo ne tiems, iš ko jas pirko „Icor“, – nauju stambiu akcininku tapo jau minėtas A.Ginaitis.
Dabar didžiausia „Energesman“ akcininke esanti bendrovė „Pirmoji investicija“ kelia tam tikrų minčių apie galimus ryšius su „Icor“. Mat panašų pavadinimą „Pirmoji galimybė“ neseniai pasirinko pertvarkyta koncerno kompanija „Bionovus“. Be to, „Pirmosios investicijos“ steigime dalyvaujančių advokatų darbovietėje – advokatų kontoroje „Motieka & Audzevičius“ – darbuojasi ir „Icor“ akcininkams rezonansinėse bylose atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas.
Tačiau „Icor“ atstovas Nerijus Mikalajūnas 15min patikino, kad koncernas nestovi už „Pirmosios investicijos“ ir olandiškų bei kiprietiškų įmonių tinklo, slepiančio tikrąjį „Energesman“ šeimininką.
„Tikrai ne“, – lakoniškai atsakė N.Mikalajūnas.
Pasak jo, „Icor“ iš atliekų rūšiavimo gamyklos projekto pasitraukė ir grįžti neketina.
Vicemeras: neaišku, kas valdo ES lėšomis pastatytą turtą
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, ilgai ir nesėkmingai derėjęsis su „Energesman“ atstovais dėl įkainių sumažinimo, 15min patvirtino bendravęs su A.Burkovskiu, prisistačiusiu kaip didžiausio „Energesman“ akcininko atstovu. O kam atstovauja buvęs ūkio viceministras – Vilniaus valdžia nežino.
„Reiškia, yra tikslas paslėpti [savininką]. Klausimas, ar savivaldybės reikalas aiškintis, kas tas tikrasis naudos gavėjas. Mūsų yra viešas interesas: kad kaina būtų adekvati“, – sakė L.Kvedaravičius.
L.Kvedaravičius teigė kažką girdėjęs apie menamą Šveicarijos fondą, tapusį didžiausiu „Energesman“ akcininku. Žinios apie tai, kad įmonę valdo ne Šveicarijoje, o Olandijoje ir Kipre registruoti subjektai, vicemerui buvo naujiena.
Kas yra tikrasis pagrindinis „Energesman“ akcininkas, lieka paslaptis. Teoriškai, tai gali būti tiek oficialiai struktūrą palikęs A.Ginaitis, tiek „Icor“, tiek naujas, iki šiol įmonėje nefigūravęs veidas.
Sostinės savivaldybė jau prieš mėnesį apsiskelbė, kad dėl „Energesman“ įkainių eis į teismą. Tiesa, kurį laiką dar buvo bandoma derėtis. L.Kvedaravičius patvirtino, jog antradienį vyko dar vienas derybų ratas – tik ne su A.Burkovskiu, o su smulkesniais „Energesman“ akcininkais. Tačiau sutarti dėl įkainių sumažinimo nepavyko.
„Iki kovo 15 d. turėjome galimybę dar susitarti. Mes to negavome. Akivaizdžiai bandoma iš jų pusės prie didesnės kainos pasilikti. Tai belieka teisminis kelias“, – konstatavo L.Kvedaravičius.
Paklaustas, ar teisme gali būti reikalaujama atskleisti tikrąją didžiausio įmonės akcininko tapatybę, vicemeras tokios galimybės neatmetė, mat „Energesman“ disponuoja didelės vertės turtu, kuriam sukurti skirtas solidus finansavimas iš Europos Sąjungos fondų.
Skandalų purtytą konkursą atliekų rūšiavimo gamyklos statyboms laimėjusi „Energesman“ gavo 34,5 mln. eurų iš europinių fondų, bet tai menki pinigai, palyginti su tuo, kokias įplaukas garantuoja šis statinys.
Gamyklą pastačiusi įmonė 20 metų laikotarpiui taps jos operatore, gaudama pajamas iš atliekų surinkimo. Vilniaus valdžia derybose siekė, kad per šį laikotarpį apie 40 mln. eurų sumažėtų suma, kuri guls ant vilniečių pečių. Skaičiuojama, kad „Energesman“ įrenginių veiklai apmokėti reikės apie 9,9 mln. eurų per metus.
