„Fearless Girl“ (Bebaimė mergaitė“ – liet.) – mažytė statula, stovinti vyrų dominuojame Volstrite, šiemet tapo mergaičių ir moterų pasitikėjimo savimi simboliu. Prie jos ėmė fotografuotis mergaitės ir moterys iš viso pasaulio, žinia apie bebaimę mergaitę tapo tikra sensacija socialiniuose tinkluose ir tradicinėje žiniasklaidoje.
Ši kampanija triumfavo „Kanų liūtų“ kūrybiškumo festivalyje, laimėjusi net 18 apdovanojimų.
Greta labai stiprios simbolinės statulos reikšmės, „Fearless Girl“ iš tiesų iliustruoja investicinio fondo „State Street“ pradėtą judėjimą už lyčių įvairovę įmonių valdyme, kuriame daugelį metų dominavo vyrai. Kampaniją pradėjęs fondas citavo tyrimus, teigiančius, kad įmonės, aukštose pozicijoje įdarbinančios daugiau moterų, uždirba daugiau. Ką apie tokį požiūrį mano Lietuvos verslo lyderės? Ar įmonės, kuriose vadovauja moterys, iš tiesų veikia efektyviau? Apie tai 15min kalbėjosi su „Swedbank“ Lietuvoje vadove Dovile Grigiene, ESO generaline direktore Dalia Andrulioniene ir Kristina Meide, UAB „Maxima LT“ generalinė direktore.
Laikas skatinti lygias galimybes abiejų lyčių atstovams
„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė ragina ieškoti būdų, kaip auginti darbo našumą, skatinti inovacijas ir kūrybiškumą darbe bei įsisavinti pasaulines naujoves. Vienas iš būdų tai pasiekti – skatinti lygias galimybės abiejų lyčių atstovams ir stengtis organizacijose užtikrinti sveiką lyčių balansą, kai vienos lyties atstovai sudaro nuo 40 iki 60 proc. darbuotojų.
„Catalyst“ skaičiavimai taip pat atskleidžia, kad tos bendrovės, kurių valdybose yra trys ir daugiau moterų, ypač stipriai aplenkė įmones, neturinčias nė vienos moters.
Jos cituojamo 2011-aisiais nevyriausybinės organizacijos „Catalyst“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad bendrovės, kurių valdybose yra daugiau moterų, pasiekė 26 proc. didesnės investuoto kapitalo grąžos ir jų pardavimų grąža buvo 16 proc. aukštesnė. „Catalyst“ skaičiavimai taip pat atskleidžia, kad tos bendrovės, kurių valdybose yra trys ir daugiau moterų, ypač stipriai aplenkė įmones, neturinčias nė vienos moters. Tokių bendrovių akcijų grąža buvo 53 proc. aukštesnė, ir bendri veiklos rezultatai viršijo sektoriaus vidurkį. Šie tyrimai, anot D.Grigienės, atsako į skeptikų klausimą, kodėl moterų dalyvavimas bendrovės valdyme yra svarbus, bet kartu jie kelia klausimų – nuo ko pradėti, norint pasiekti tokių rezultatų savo įmonėse ir organizacijose.
„Labai svarbu yra ugdyti darbuotojus ir užtikrinti galimybes stipriems savo srities profesionalams – ir vyrams, ir moterims – užimti svarbiausias pozicijas savo organizacijose. Tai yra pirmasis žingsnis ilgalaikio lyčių lygybės balanso link“, – įsitikinusi D.Grigienė.
Kitas natūralus raidos žingsnis, anot jos, būna siekis užtikrinti 40/60 balansą vadovų komandose nuo paties žemiausio iki aukščiausio organizacijos lygmens: „Žinoma, reikia pripažinti, kad organizacijos būna skirtingos. Bet paslaugų verslo sektoriams, pasižymintiems didele moterų koncentracija, užtikrinti pajėgių profesionalių darbuotojų skaičių neturėtų būti sudėtinga užduotis. Pavyzdžiui, Lietuvos finansų sektoriui, kuriame daugiau nei 75 proc. darbuotojų sudaro moterys“, – teigia D.Grigienė.
Lytis negali nulemti atlyginimo dydžio
Per pastaruosius metus „Swedbank“ organizacijoje buvo padidintas vadovybės narių moterų skaičius ir šiuo metu banko vadovybėje jos sudaro 40 proc. Tuo tarpu visų grandžių vadovų moterų ir vyrų balansas banke yra kone lygus. „Taip pat nusprendėme inicijuoti išsamią vyrų ir moterų „Swedbank“ organizacijoje atlyginimų analizę, siekdami užtikrinti, kad nėra tokių atlyginimų skirtumų, kurių negalime paaiškinti darbuotojų kompetencija ir rezultatais. Tikime, kad darbuotojų lytis, tautybė ir kiti skirtumai negali būti priežastis, nulemianti didesnį arba mažesnį atlyginimą, lyginant tokios pačios kompetencijos darbuotojus“, – įsitikinusi pašnekovė.
Lygios galimybės – ekonomikos augimo variklis
Mažos rinkos šalims lygios lyčių galimybės, anot jos, galėtų tapti papildomu ekonomikos augimo varikliu. „Reikia pasidžiaugti, kad mūsų šalyje daugėja verslų, kurių darbotvarkėse lyčių lygybės klausimas jau yra. Siekdami būti socialiai atsakingi darbdaviai, šalia kitų žmogaus teises užtikrinančių nuostatų jie į savo prioritetus įsirašo lyčių lygybės aspektą, edukuoja darbuotojus ir imasi aktyvių veiksmų tai užtikrinti“, – teigia D.Grigienė.
Tokios įmonės taip pat esą vykdo papildomas iniciatyvas, skatinančias moteris aktyviau siekti karjeros įmonėje ir pasinaudoti savo potencialu profesinėje srityje: „Žingsniai tolimesniam lygių galimybių užtikrinimui mums leidžia kurti kokybišką darbo aplinką, kuria pozityvią pasitikėjimo kultūrą ir padeda užsitikrinti ilgalaikį darbuotojų lojalumą, o ilguoju laikotarpiu – sustiprina įmonę.“ Ji tikra, kad tie, kurie įvertins skirtingų lyčių balanso pranašumus savo komandose, ateityje turės daug geresnes verslo pozicijas.
Kalba argumentų kalba
„Istoriškai taip susiklostė, kad technines specialybes daugiausia renkasi vaikinai, vyrai, o mes esame inžinerinė kompanija. Mūsų darbuotojai – racionalūs, pragmatiški, „techniniai“ žmonės, jie gerai supranta argumentų kalbą. Man patinka faktais ir skaičiais paremtas bendravimas, todėl puikiai susikalbame“, – tvirtina ESO generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
Apskritai lytis jai niekada nebuvo svarbi tiek vertinant vadovus, tiek darbuotojus. Svarbiausia – profesionalumas ir konkrečios srities išmanymas, žinios, vertybės. „Jei stereotipų ir būdavo, aš pati į juos nekreipiu dėmesio, nes kompetencija ir vertybės nepalyginamai svarbiau“, – įsitikinusi D.Andrulionienė.
Kad stereotipai apie lytis nyktų, reikia kuo daugiau gyvų pavyzdžių apie organizacijas ir savo sričių profesionalus, kuriems sėkmingą kelią padėjo susikurti degančios akys, mėgstama veikla, draivo kupina komanda, įkvepiantys iššūkiai, lūkesčius viršijantys įgyvendinti projektai, o lytis būtų visai nereikšmingas faktorius, – mano D.Andrulionienė.
Jai norėtųsi, kad apie lyčių lygybę mums kalbėti nereikėtų visai ir kad tai nebūtų aktualu, bet realybė kitokia, nors pati asmeniškai ji tvirtina su tuo nesanti susidūrusi. „Kad stereotipai apie lytis nyktų, reikia kuo daugiau gyvų pavyzdžių apie organizacijas ir savo sričių profesionalus, kuriems sėkmingą kelią padėjo susikurti degančios akys, mėgstama veikla, draivo kupina komanda, įkvepiantys iššūkiai, lūkesčius viršijantys įgyvendinti projektai, o lytis būtų visai nereikšmingas faktorius“, – mano D.Andrulionienė.
Statistika akivaizdžiai rodo, kad moterų aukštose pozicijose yra mažiau. „Manau, skiriasi mūsų ir vyrų psichologija. Teko diskutuoti su viena psichologijos mokslų daktare, profesore, kuri tyrė jaunas šeimas, ką tik susilaukusias vaikų. Kaip bebūtų keista, vyro savivertė susilaukus pirmagimio labai padidėja, o moters – atvirkščiai, smarkiai krinta“, – teigia D.Andrulionienė.
Galima suderinti ir motinystę, ir karjerą
Kai ji pati susilaukė pirmojo vaiko, daug artimų žmonių tikino, kad turės rinktis tarp šeimos ir karjeros. „Bet manau, kad nereikia rinktis, nes viską galima suderinti. Ir mano pavyzdys rodo, jog tai pavyksta. Esminis dalykas, kad moteris pati, klausydama vidinio balso, nuspręstų, kuo nori būti, nesivadovautų kitų patarimais, nes tai – jos gyvenimas. Man laisvė yra gyvenimas ir nepriklausomybė – aš negalėčiau būti tik namų šeimininke, nes jausčiausi priklausoma nuo vyro, nuo finansinės situacijos“, – atvirauja pašnekovė.
Moteris tvirtina turinti puikią šeimą, nuostabų vyrą, kuris visuomet ją palaiko, tačiau tuo pačiu metu ji sako turinti jaustis nepriklausoma. „Matome daug socialinių problemų, kai moteris lieka tuščiomis – be išsilavinimo, veiklos, be lėšų. Man keista, kad žmonės, matydami, kaip viskas kinta kiekvieną dieną, labai nustemba, kai tokia situacija nutinka jiems“, – prisipažįsta D.Andrulionienė.
Ją pačią pirmiausia įkvepia dideli, kartais ir gąsdinančiai dideli tikslai ir iššūkiai. Maži tikslai svarbūs, bet pasiekusi juos, pašnekovė nejaučia tokio didelio džiaugsmo ir pasitenkinimo: „Nemėgstu rutinos ir komforto zonos, kurią dažniausiai lydi nuobodulys. Į energetikos sritį atėjau prieš dešimtmetį, bet ji be galo plati ir kompleksiška, iššūkių čia apstu kasdien.“
Prieš porą metų sėkmingai įgyvendinusi didžiulį projektą – buvo sujungtos vienos didžiausių šalyje energetikos bendrovės – „LESTO“ ir „Lietuvos dujos“, D.Andrulionienė juo labai džiaugiuosi, bet nesureikšmina, nes šiandien jau gyvena kitais iššūkiais. Didžiausias ir svarbiausias, anot jos, visuomet yra tas projektas, kurį darai dabar. „Energetika man svarbi dėl kelių dalykų. Visų pirma tai – svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, dinamiška ir sparčiai besikeičianti sritis, čia įgyvendinami didelės apimties strateginiai projektai. Esu tikra, kad gyvename ant labai didelių energetikos pokyčių slenksčio: daugėja elektra varomų transporto priemonių, žmonės ar įmonės pačios ima gamintis elektrą. Virsmas yra kaip niekada arti, ir mes savo organizacijoje turime būti tam pasiruošę. Tokie pokyčiai suteikia labai daug adrenalino“, – apie savo darbo sritį pasakoja D.Andrulionienė.
Profesinę veiklą lygina su įdomia knyga
Ji netiki universaliais sėkmės patarimais ir tokių niekada nedalija, nes kiekviena organizacija ir žmogus esą yra individualūs ir turėtų ieškoti savojo kelio. „Vienintelis dalykas, ko norėčiau palinkėti – kad kiekviena moteris ar vyras rastų tokią veiklą, kurią būtų galima palyginti su įdomia knyga. Kai vakare skaitai iki išnaktų, užmiegi iš nuovargio, o ryte atsibundi ir negalvoji apie nieką kita, tik apie tai, kokia toliau bus tolesnė istorija. Taigi jausmas pasirinkus darbinę veiklą turi būti labai panašus“, – mano D.Andrulionienė.
Tik tada esą ir ateina profesinis džiaugsmas bei sėkmė. Apie ją visur kalbama daug, bet pašnekovei atrodo, kad ta sėkmė – tai nebūtinai vadovaujamas darbas ir auštos pareigos. Daug svarbiau, jos manymu, yra džiaugsmą teikiantis darbas ir vidinė ramybė: „Man regis, jauni žmonės, ieškantys savęs, turėtų elgtis drąsiai ir nesikankinti nemėgstamame darbe, jei vidinis balsas sako kitaip, nes tai – nusikaltimas sau. Mūsų visuomenėje ir taip daug nelaimingų žmonių, kuriems daro įtaką tėvai, draugai, šeima. Mes tolstame nuo savęs, tarsi susitaikome su tuo, kad laimingi esame per atostogas, šeimoje, o čia, darbe, yra pareiga, čia negali būti smagu. Man tai atrodo didelė klaida.“ Mėgstama veikla, pasak jos, suteikia gyvenimui gerokai daugiau spalvų, o kartu su šeima – ir vidinės pilnatvės.
Rezultatus lemia ne lytis
Kristina Meidė, UAB „Maxima LT“ generalinė direktorė, teigė, kad 91-oje šalyje vykdyto tyrimo („Peterson Institute for International Economics“ ir konsultacijų bendrovės „EY“) rezultatai rodo, jog bendrovės, kuriose bent 30 proc. vadovaujančių pozicijų užima moterys, yra finansiškai sėkmingesnės. Tas pats tyrimas, anot jos, atskleidė, kad moterų įtraukimas įvairiuose sektoriuose veikiančioms bendrovėms prie jų pelno maržos prideda 6 proc.
„Bet nemanau, kad bendrovių sėkmei reikšmingos įtakos turi būtent tai, kad joms vadovauja moterys. Finansinę bet kurios organizacijos sėkmę lemia vadovo ar vadovės ryžtas, tinkama komanda, drąsa priimant sprendimus ir atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo. Manau, kad didžiausią įtaką rezultatams daro ne lytis, o tai, kad prie įmonės ar organizacijos vairo stoja profesionalūs, atsidavę ir savo darbą išmanantys žmonės“, – teigia K.Meidė.
Anot K.Meidės, didžiausias šiuolaikinės moters iššūkis – kaip suderinti įsipareigojimus šeimai ir vaikams su asmenine realizacija profesinėje veikloje. „Moterims iš tiesų yra gerokai sunkiau – aplinka ir jos pačios iš savęs reikalauja būti geroms darbe, šeimoje, motinystėje. Tačiau kaip tik dėl to moterys stiprėja ir auga, plėsdamos savo galimybių ribas ir prisiimdamos vis didesnes atsakomybes. Bet tai reiškia, kad kažką tenka aukoti: laisvalaikį, miegą, hobius ar laiką sau. Lietuvoje situacija keičiasi ir tai džiugina“, – sako K.Meidė. Mūsų šalyje ji mato labai daug puikių moterų vadovavimo pavyzdžių. Aukščiausius postus jos užima tiek versle, tiek politikoje, tiek visuomeniniame gyvenime. O tai esą reiškia, kad moterys pačios atsikrato barjerų ir stereotipų. Tik tokiu būdu keisis ir visuomenės požiūris.
Netiki dirbtinai kuriama lygybe
Vis dėlto dirbtinai kuriama lygybe ji sako netikinti. Priverstinis naujų nuostatų primetimas esą dažniausiai sutinkamas priešiškai, o rezultatai fiksuojami nebent popieriuje. „Mano nuomone, geriausiai veikia pozityvūs, įkvepiantys pavyzdžiai, ypač, jei su jais supažindinama dar mokykloje. Žinoma, šis kelias ilgesnis ir sudėtingesnis, tačiau auganti nauja karta, turi visai kitokias nuostatas, o kai kurių nuostatų apskritai neturi, ji moka gerbti ir vertinti kiekvieną žmogų. Ir vertinti būtent pagal jo profesionalumo ir žmogiškumo kriterijus, bet ne pagal lytį“, – teigia K.Meidė.
Štai „Maximoje“, anot jos, darbuotojai vertinami pagal jų įgūdžius, vertybes, pasiektus rezultatus, turimą darbo patirtį ir motyvaciją. Tai esą bene vieninteliai kriterijai, lemiantys kiekvieno kolegos karjeros kelią. „Galiu tik pasidžiaugti, jog net pusė aukščiausio lygio vadovų „Maximoje“ yra moterys, o skaičiuojant visą mūsų vadovų kolektyvą moterys sudaro net 84 proc. Ir tai atsitiko be jokių kvotų ar dirbtinio skatinimo“, – džiaugiasi K.Meidė.
