Pasak G.Ramanauskaitės, Žurnalistų etikos inspektoriaus įstaiga šiandieną yra sulaukusi rekordinio skundų skaičiaus, tačiau pusės iš jų atvejais pažeidimai nebuvo nustatyti.
„Šiandieną jau mušame skundų rekordus: šiemet jų skaičius perkopė 300. Puse atvejų nustatyti pažeidimai. Tai yra ne tik politikų noras kontroliuoti žiniasklaidą, sulaukiame ir gyventojų skundų“, – kalba G.Ramanauskaitė.
Kovoti už žiniasklaidos laisvę reikia nuolatos
Visuomeninio transliuotojo LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad žiniasklaida yra nuolat priversta kovoti už savo laisvę, tačiau šiandieną susiduria su daugybe iššūkių.
„Visa žiniasklaida nuolat turi kovoti už kiekvieną savo laisvės kvadratinį metrą. Niekada negalima atsipalaiduoti, ypač prieš Kalėdas. Praėjusią savaitę buvau Europos visuomeninių transliuotojų asamblėjoje, kalbėjau su teisininkais ir kitais specialistais, kurie nuolat padeda visuomeniniams transliuotojams, nes politikai nuolatos visoje Europoje vienaip ar kitaip juos spaudžia žiniasklaidą. Pasak jų, ypač prieš Kalėdas, kada įvairios institucijos atostogauja. Tad, kabant apie žiniasklaidos laisvę, naivu tikėtis, kad turime laisvę ir tas status quo išliks“, – pažymi M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, žiniasklaidos, visuomenės ir politikos santykis yra įtemptas ne tik Lietuvoje: „Žiniasklaida yra atakuojama iš įvairių kampų, ir dėl įvairiausių priežasčių. Kitaip nei prieš 15 metų, manau, žiniasklaida yra praradusi tiesos monopolį, kada ji buvo nekvestionuojamas balsas. Dabar žmonės jaučiasi gauną informaciją iš socialinių tinklų, nors ir gauna ją fragmentuotą. Tad čia, mano galva, labai svarbus žiniasklaidos profesionalumas.“
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pastebi, kad žiniasklaida yra kaltinama tuo, jog tampa politinės darbotvarkės dalyve, stoja į vieną ar kitą pusę, tačiau tuo pat metu iš žiniasklaidos reikalaujama kaip niekad daug skaidrumo, atsakomybės ir nešališkumo.
Pasak LRT generalinės direktorės, dabartinė LRT situacija, kuomet tiriama nacionalinio transliuotojo veikla, siekiama keisti jo valdymo modelį, nėra itin išskirtinė istoriniame kontekste.
„Žvelgiant į vis Lietuvos istoriją, turbūt tai nėra išskirtinis atvejis, kada bandoma įvesti papildomą reguliavimą nacionaliniam transliuotojui. Mes nesakome, kad dabartinis įstatymas yra šventa karvė, kurio nereikia keisti, tačiau mes norime diskusijos, o ne buldozeriu stumiamų sprendimų, kol net nėra Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar komisija LRT veiklai tirti buvo teisėta“, – komentuoja M.GarbačiauskaitėBudrienė.
Vis daugiau aukštuose postuose esančių žmonių renkasi, su kokiais žurnalistais bendrauti
15min.lt Tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas pastebi, kad nors visuomenė turi teisę žinoti, o valstybės institucijos turėtų pateikti visuomenei aktualią informaciją, atsakyti į kylančius klausimus, atsiranda vis daugiau politikų ir kitų aukštas pareigas užimančių žmonių, kurie renkasi, kokiems žurnalistams informaciją pateikti, o kokiems – ne.
„Valstybės institucijos turi manevro laisvę informuoti kada nori, kaip nori. Niekas šios jų teisės nekvestionuoja, todėl valstybės informavimo principų fundamentas ir yra tai, kai valstybės institucijos turi atsakyti į žurnalistų keliamus klausimus.
Tačiau greta to turime augantį sąrašą aukštuose valstybiniuose postuose, kurie turi sąrašus žurnalistų, su kuriais renkasi nebendrauti. Informacija yra mūsų visų įrankis, ji mums leidžia daryti sprendimus rinktis. Jei ji iš mūsų bus atimta, mes rinksimės aklai, tada ši valstybė jau nebebus demokratinė“, – sako Š.Černiauskas.
Savo ruožtu Seimo kontrolierių įstaigos viešųjų ryšių vyriausiasis konsultantas Vytautas Valentinavičius pažymi, kad įstaigos gali nusistatyti tvarką, kaip bus pateikiama informacija, tačiau jos privalo užtikrinti teisę informaciją gauti.
V.Valentinavičius užsimena ir apie tendenciją, kuri mažina visuomenės bei politikų pasitikėjimą ja. Jo teigimu, klausimų dėl žurnalistų nešališkume kelia jų pasisakymai scialiniuose tinkluose.
E. Mokrzecka: lenkų tautinės mažumos žiniasklaida – kontroliuojama LLRA-KŠS
Radijo stoties „Znad Wilii“ zw.lt portalo redaktorė, Lenkų diskusijų klubo pirmininkė Ewelina Mokrzecka sako, kad lenkiška žiniasklaida Lietuvoje yra kontroliuojama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS).
„Lenkiška žiniasklaida yra smarkiai kontroliuojama LLRA-KŠS. Partija leidžia laikraščius, turi portalą, kuriame reklamuojamas Voldemaras Tomaševskis. LLRA-KŠS valdo visą Vilniaus rajoną, Šalčininkų rajoną, mes neturime jokios prieigos prie krašto mokyklų, kitų institucijų, tad mums tenka kovoti dėl informacijos skaitytojams.
Be to, Lietuvos lenkai labiau klauso RusRadio.lt 60 proc. klausytojų klauso rusiškų radijo stočių, skaito rusišką spaudą“, – kalba E.Mokrzecka.
Pasak jos, nereikia pamiršti, kad lenkai sudaro 7 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl reikalinga didesnė valstybės parama nepriklausomai tautinių mažumų žiniasklaidai. O šios, pasak E.Mokrzeckos, – gerokai per mažai.
