„Vokietijoje itin globotos „Wirecard“ bankrotas supurtė viso pasaulio fintech sektorių. Nekeista, kad jis užkabino ne tik Vokietiją ar, tarkime, Singapūrą, bet ir Lietuvą – turime stiprų ir išplėtotą fintech sektorių, todėl tokio masto įvykiai neišvengiamai atsiliepia ir pas mus“, ─ sako Kęstutis Šliužas. Kovo mėnesį Lietuvos bankas jį patvirtino naujos nepriklausomos „Finolita“ valdybos pirmininku.
Lietuvoje mokama už neapsižiūrėjimą Vokietijoje
Sprendimą prisijungti prie valdybos įmonėje, kuri susiduria su krize, K.Šliužas aiškina noru padėti augančiai fintech įmonei sudėtingoje situacijoje.
„Žinoma, prieš priimdamas sprendimą nuodugniai susipažinau su įmone, su tuo kaip ir kodėl ji atsidūrė sunkioje situacijoje, žinojau, kas daroma, kad bendrovė būtų išsaugota. Man paliko įspūdį „Finolita“ atkaklumas, o matydamas esminį įmonės atvirumą, nutariau prisidėti ir pagelbėti. Manau, mano įmonių valdymo patirtis čia bus naudinga“, ─ sako K.Šliužas.
Jo teigimu, Vokietijos priežiūros institucijų panosėje įvykęs „Wirecard“ bankrotas, užkabinęs ir šalies fintech sektorių, nerodo, kad Lietuvoje stinga tinkamos priežiūros: „Kiek matau, Lietuvos bankas reaguoja operatyviai, yra reiklus ir veikia tiksliai. Šioje situacijoje nustebino Vokietijos priežiūros institucijų veiksmai, nes jie buvo pavėluoti“, ─ sako pašnekovas.
Pirmas atvejis Lietuvoje
Paaiškėjus, kad „Finolita“ akcijas valdanti bendrovė galimai įsitraukusi į „Wirecard“ skandalą, įmonė nutarė ją atriboti nuo valdymo, išsiaiškinti ar būta operacijų galimai susijusių su šiuo skandalu ir, jei būtų reikalas, apie tai pranešti Lietuvos bankui ir teisėsaugai.
Atribojant akcininką nuo įmonės valdymo, pasirinktas nestandartinis sprendimas – savo iniciatyva kreiptasi į neutralią trečiąją pusę ─ į administratorių, kad jis perimtų akcijų suteikiamas neturtines „Finolita“ valdymo teises, tokias kaip balsavimas svarbiausiais įmonės veiklos klausimais, valdymo organų narių skyrimas ir kt. Tam pasirinkta įmonė „Valnetas“, kuri užsitarnavo gerą reputaciją administruodama „Ūkio“ ir „Snoro“ bankų bankrotus.
„Mano žiniomis, tai pirmasis atvejis Lietuvoje kai prižiūrima įmonė savo iniciatyva siekia atriboti akcininką nuo bendrovės valdymo. Iki tol praktikoje šis procesas nebuvo išbandytas, nors pats jo modelis yra gana paprastas ir skaidrus“, ─ sako „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis.
Savininkai Singapūre, valdymas Lietuvoje
„„Finolita“ akcijas valdanti įmonė dabar tegali gauti dividendus bei parduoti pačias akcijas. Jų neturtines teises laikinai perėmė „Valnetas“, todėl čia, Lietuvoje, galima buvo paskirti naują nepriklausomą valdybą ir tęsti bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis, akcininkams nebeturint galimybių paveikti šių procesų“, ─ sako G.Adomonis.
Jis taip pat turėjo patvirtinti ir būsimą „Finolita“ pirkėją. Vėliau jo patikrą pratęsė ir patvirtinimą suteikė jau ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.