Būtini pokyčiai ir švietimo sistemoje
Lietuva pasaulyje jau yra išgarsėjusi ne tik dėl savo patrauklios reguliacinės aplinkos „fintech“ startuoliams steigti bei palankaus reguliatoriaus – Lietuvos banko – požiūrio į naujai besikuriančias finansinių technologijų įmones, tačiau ir dėl čia esančios kvalifikuotos darbo jėgos. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 85 proc. jaunimo Lietuvoje kalba angliškai, o 52 proc. gyventojų moka bent dvi užsienio kalbas. Lietuva užima 2-ą vietą Europos Sąjungoje pagal mokslo, matematikos, kompiuterių, inžinerijos, gamybos ir statybos srities bakalaurų skaičių, yra 3-oje vietoje ES pagal jaunimo dalį (25–34 metų amžiaus) su aukštuoju išsilavinimu (56 proc.). Visoje Lietuvoje yra virš 38 000 IT specialistų ir kasmet jų pasipildo dar maždaug 2 000.
Darbuotojų ir talentų paieška „fintech“ įmonėms svarbi ir konkurencine prasme – nauji darbuotojai „fintech“ įmonėms yra būtini nuolatinio augimo procese tam, kad būtų galima sukurti geriausią produktą ar paslaugą ir neatsilikti nuo konkurentų. Lietuvoje kuriasi „fintech“ įmonės, kurios vertina ne tik inovatyvią reguliaciją, bet ir galimybę pasisamdyti stipriausius srities profesionalus.
„Pastebime, kad tokio tipo įmonės ieško profesionalų, kurie specializuojasi finansinių nusikaltimų prevencijos srityse, programų kūrime bei nišinėse srityse, kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis ir kt. Todėl, norint patenkinti rinkos poreikius, būtini pokyčiai šalies švietimo sistemoje, skatinant jaunuolius rinktis šio tipo specialybes“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Gediminas Koryzna.
Jam pritaria darbuotojų paieška „fintech“ įmonėms užsiimančios „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, atkreipdamas dėmesį, kad tikrai reikia peržiūrėti studijų programas, kurios susijusios su finansais ir bankininkyste, nes šis sektorius keičiasi itin greitai.
„Glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas dar labiau padidintų Lietuvos patrauklumą „fintech“ investuotojų akyse“, – neabejoja personalo atrankos ekspertas.
Glaudesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas dar labiau padidintų Lietuvos patrauklumą „fintech“ investuotojų akyse
Gerosios praktikos pavyzdžių jau esama
Vienas iš pavyzdinių iniciatyvų yra Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vykdoma Finansinių technologijų („fintech“) studijų programos magistrantams skiriamos vardinės stipendijos, kurias įsteigė lietuvių įkurtas finansinių technologijų centras BANKERA. Vienos vardinės stipendijos dydis siekia 2000 EUR.
„Tikime, kad sėkmingai Lietuvos „fintech“ sektoriaus plėtrai itin svarbus talentų rengimo ir išlaikymo mūsų valstybėje veiksnys. Todėl „fintech“ sektoriaus įmonių ir profesionalų vaidmuo, dalyvaujant ir remiant į „fintech“ sektorių orientuotas studijų programas yra labai reikšmingas. Patyrę verslininkai ir ekspertai, įsitraukdami į studijų programas, gali ne tik efektyviausiai perduoti praktinę patirtį jaunimui, bet taip pat greičiau atrasti bei įdarbinti gabius talentus jau veikiančiose „fintech“ įmonėse“, – tvirtina finansinių technologijų centro BANKERA bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.
Neatsilieka ir Kauno technologijos universitetas. Čia finansų bakalauro studijų programos studentams siūloma finansų technologijų ir analitikos specializacija. Ją pasirinkę studentai mokomi analizuoti ir modeliuoti finansų sektoriuje vykstančius procesus, vertinti technologinių inovacijų poveikį finansiniam sektoriui.
„Mūsų tikslas – parengti tokius specialistus, kurie turėtų tiek IT, tiek finansų srities kompetencijų“, – teigia KTU finansų krypties studijų programos vadovė Rasa Norvaišienė.
Norintys „fintech“ krypties studijas rinktis Vilniuje taip pat turi iš ko rinktis. Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo kelias sritis apjungiančią naują teisės ir finansinių technologijų bakalauro studijų programą. Tai visiškai nauja programa sukurta reaguojant į privataus sektoriaus poreikius.
„Gyvename laike, kai informacinių technologijų naudojimas ir taikymas finansų sektoriuje sukuria naujus teisinius santykius, kuriems reguliuoti ir kontroliuoti nebepakanka turimų teisinių žinių. Būtina sinergija tarp finansų, technologijų ir teisės mokslo šakų“, – teigia Marius Laurinaitis, MRU teisės ir finansinių technologijų studijų programos vadovas.
Turės keistis ir darbdavių požiūris
Lietuvos bankas skiria didelį dėmesį pinigų plovimo (angl. AML) ir teroristų finansavimo prevencijos procedūrų užtikrinimui „fintech“ įmonėse. Augant „fintech“ rinkai, didėja pinigų plovimo prevencijos specialistų poreikis , tačiau šiandien universitetuose dar nėra ugdoma šios srities specialistų. Tokių specialistų poreikis buvo akcentuotas ir neseniai Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros organizuotuose renginiuose „Fintech įmonių išmoktos pamokos – kaip klaidos iššaukia pokyčius versle“ (angl. „Learning From Fintech – How Mistakes Provoke a Change“) Vilniuje bei Kaune.
Personalo atrankos ekspertai „fintech“ įmonėse galimybių įžvelgia ir kitiems specialistams. Neabejojama, kad „fintech“ įmonėse augs ir informatikos, programinės įrangos inžinerijos bei panašių kvalifikacijų specialistų poreikis. Į tokias pozicijas pretenduoja ir pretenduos vis daugiau jaunų žmonių, užaugusių naujųjų technologijų apsuptyje ir turintys kitokį požiūrį į darbą ir jo produktyvumą. „PricewaterhouseCoopers“ didžiausioje ir išsamiausioje visų laikų studijoje „NextGen: A Global Generational Study“ (Pasaulinė kartų studija) nustatė, kad karta, gimusi tarp 1980 ir 1995 m., arba vadinamoji tūkstantmečio karta, nebetiki, kad produktyvumas yra susijęs su darbo valandų, praleistų darbo vietoje, skaičiumi. Panašius rezultatus atskleidė ir Bentlio (JAV) universiteto studija, nustačiusi, kad 77 proc. tūkstantmečio kartos atstovų teigė esantys įsitikinę, kad lankstus darbo grafikas leistų jiems būti produktyvesniems darbe.
Taigi manytina, kad „fintech“ įmonės, norėdamos pritraukti gerus specialistus ir pasiekti geresnį jų darbo produktyvumą, turės sudaryti galimybę dirbti lanksčiu grafiku. Tūkstantmečio karta jau dabar sudaro didelę dalį „fintech“ įmonių darbuotojų, kurie nori patys valdyti savo darbo laiką bei nenori gaišti laiko važinėdami į darbą, jei to nereikia, pageidauja dirbti tada, kuomet jie yra produktyviausi.
Naujos galimybės ir sugrįžtantiems emigrantams
Didžiosios Britanijos personalo atrankos ir mokymų įmonė „Pareto“, apžvelgdama personalo atrankos ir poreikio „fintech“ įmonėse niuansus, teigia, kad „fintech“ įmonėje vietos atsiranda ir, pavyzdžiui, dirbantiems ir dirbusiems bankininkystės sektoriuje bei gerai išmanantiems finansines operacijas, finansų teisės specialistams, žurnalistams, rašantiems finansų temomis. Pastarieji paskutiniu metu yra ypač medžiojami, kadangi kova tarp „fintech“ įmonių, siekiant tapti nuomonės formuotoju viešojoje erdvėje aštrėja.
Tikėtina, kad „fintech“ įmonės gali nemažai pasiūlyti ir emigrantams, grįžtantiems ar svarstantiems grįžti į Lietuvą.
„Matyt, vienintelis iššūkis mums, kaip mažai šaliai, yra tas, kad mes pritrūksime specialistų, kurie turėtų globalią patirtį pardavimų ir marketingo srityse. Tad „fintech“ įmonės yra potencialios lietuviams, kurie grįžta iš emigracijos UK, JAV ir turi globalių pardavimų ar globalaus marketingo patirties. Jie tikrai turės pasisekimą „fintech“ darbdavių tarpe“, – įsitikinęs A. Francas.
Taigi „fintech“ rinka atveria nemažai galimybių ne tik IT ir finansų specialistams, o joje vietą, akivaizdu, gali rasti tiek jauni, tiek patyrę specialistai, tačiau kovodamos dėl geriausiųjų darbuotojų laimės tos „fintech“ įmonės, kurios sugebės būti lanksčios.
Šis straipsnis yra parengtas pagal MITA iniciatyvą „FinTech LT“, jungiančią svarbiausius „fintech“ ekosistemos partnerius. Šios iniciatyvos tikslas – didinti finansinių technologijų inovacijų ir šioje srityje veikiančių įmonių skaičių Lietuvoje, informuoti verslą ir verslui imlią visuomenę apie finansinių technologijų inovacijų diegimo naudą, kurti Lietuvos kaip „fintech“ industrijos centro regione įvaizdį.
