„Lietuvoje iš tiesų turime puikiai funkcionuojančią finansinių technologijų ekosistemą: pradedant lokacijos suradimu ir baigiant buhalterijos ar technologiniais sprendimais verslui. Itin svarbi yra ir valstybės parama, kuri iš tiesų jaučiama tiek tuo požiūriu, kad lengva gauti reikiamos informacijos ir susisiekti su atsakingomis institucijomis, tiek ir teisiniu reguliavimu bei sudaromomis sąlygomis „fintech“ įmonėms vykdyti savo veiklą“, – tvirtino viena iš forumo dalyvių, „SumUp“ Lietuvos generalinė direktorė Sigutė Kuncevičiūtė.
„Blockchain“ aukso laikai baigėsi
Renginyje vykusi panelinė diskusija apie blokų grandinės technologijos perspektyvas atskleidė, jog prieš keletą metų buvusi itin populiari, šiandien ši technologija rinkoje turi neigiamą įvaizdį. „Kaip „fintech“ startuolių atstovas galiu pasakyti, jog investuotojams geriau net neminėti žodžio „blockchain“, nes tuomet jie jau nebenori tęsti pokalbio, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo diskusijos dalyvis, įmonės „HODL Finance“ technologijų departamento vadovas Gintautas Ščerbavičius. – Kita vertus, su tais, su kuriais pavyksta pokalbį vystyti, sukuriame puikių idėjų, nes „blockchain“ kaip technologijos panaudojimo galimybės buvo ir yra didžiulės.“
„Blockchain“ kaip technologijos panaudojimo galimybės buvo ir yra didžiulės.
Į „fintech“ startuolius investuojančios „Crosspring B.V.“ įkūrėjas Maurice Beckand Verwee atkreipė dėmesį, jog blokų grandinės pačios savaime yra tik viena iš technologijų, už kurių, kaip ir visų kitų, stovi žmonės. „Investuojant ne tiek svarbu, naudojama „blockchain“ ar ne, tačiau visuomet žiūrime į komandą: žmones ir jų kompetencijas, ar jie realiai supranta savo produktą ir jo paklausą bei patrauklumą potencialiems klientams“, – teigė investuotojas, pridurdamas, kad šiandienos blokų grandinės rinka jam atrodo pasiekusi brandą.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog bene labiausiai blokų grandinės sektoriui šiandien trūksta reguliacinės sistemos, kita vertus – ją sukurti itin sudėtinga. „Kiekviena šalis turi savo matymą, kaip reikėtų tą reguliacinę aplinką sukurti, tačiau „blockchain“ veikia globaliai, o sureguliuoti globalią rinką – vargu, ar įmanoma“, – teigė M. Beckand Verwee.
Galimybės Lietuvoje
Renginio metu Lietuvos banko atstovai pristatė galimybes, suteikiamas finansinių technologijų sektoriaus įmonėms – tiek startuoliams, tiek jau veikiančioms įmonėms, norinčioms įžengti į europinę rinką. Tarp tokių Lietuvos pliusų – „Newcomer“ programa, padedanti naujiems finansinių technologijų verslams teisinio licencijavimo bei reguliavimo klausimais ir teikianti konsultacijas dėl verslo plano atitikimo teisės aktams.
Ne mažesnės naudos ir jau veikiančioms įmonėms, kurios licencijas gauti ir pradėti veiklą Lietuvoje gali greičiausiai per 3 mėnesius. Tai, kad įmonė įgyja licenciją Lietuvoje, reiškia, kad įžengia į visos Europos rinką su iš viso 38 šalimis. „Ne veltui Lietuvą vadiname vartais į Europą – dėka „CENTROlink“ sistemos yra sudaroma techninė galimybė per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Ir tai nebūtinai tik bankai, bet ir kredito unijos, elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos“,– sakė Lietuvos banko „Newcomer“ projekto vadovė Dovilė Arlauskaitė.
Kokia situacija kituose žemynuose?
Net keleto licencijų savo atstovaujamai įmonei iš Lietuvos banko laukia ir svečias iš Kinijos Daniel Qin, įmonės „WeCash“ Europos skyriaus vadovas. Pasak jo, situacija Kinijoje skiriasi nuo Europos ar JAV pirmiausia tuo, kad joje iki šiol kur kas laisvesni asmens duomenų apsaugos reikalavimai. „Dėl šios priežasties surinkti ir apdoroti duomenis mums kur kas lengviau. Tas pats ir su kitomis operacijomis – pavyzdžiui, žmogui gauti banko kortelę Kinijoje tetrunka pusvalandį“,– teigė D. Qin.
Kaip vieną iš kylančių iššūkių jis įvardijo verslo modelio atitikimą licencijai. „Licencijos mums atveria daug galimybių, tačiau ir kelia daug iššūkių pritaikyti esamą verslo modelį, kuris vienaip veikia Kinijoje ir kitaip – kitose rinkose“, – sakė „WeCash“ atstovas.
„ABFintechs“ vadovų tarybos narys Diego Perez iš Brazilijos, kurio įmonė siekia suvesti startuolius ir potencialius investuotojus, atskleidė, jog Brazilijoje tėra 5 bankai 200 milijonų šalies gyventojų. „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl nemaža dalis gyventojų apskritai nesinaudoja bankų paslaugomis, o taip pat ir priežastis, jog didelė dalis „fintech“ įmonių yra būtent mokėjimų įmonės. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – „Nubank“ – prasidėjęs kaip kredito kortelė, o šiandien išaugęs į globalų skaitmeninį banką“, – pasakojo jis.
Išgirsti D. Perez ir dar 120 kitų pranešėjų galima lapkričio 27-28 d. vyksiančioje „Fintech Inn“.
Išgirsti D. Perez ir dar 120 kitų aukščiausio lygio finansinių technologijų sektoriaus pranešėjų galima lapkričio 27-28 d. vyksiančioje „Fintech Inn“ konferencijoje parodų ir kongresų centre „Litexpo“, kurią organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Konferencijos metu bus aptartos tokios temos, kaip tarptautiniai pinigų pervedimai, rizikų valdymas, bankų skaitmenizacija, skaitmeninės valiutos, draudimo finansinės inovacijos (InsurTech), alternatyvus finansavimas, blokų grandinės technologijų pritaikymas, kibernetinis saugumas bei naujausios techninės ir programinės įrangos sprendimai „fintech“ srityje. Renginys organizuojamas pagal projektą „Finansinių technologijų populiarinimas ir skatinimas (FinTech LT)“.
Daugiau informacijos – https://www.fintechinn.lt/.
