Tai nurodoma 2019 metų fintech plėtros plano rezultatuose, kuriuos, kartu su šių metų tikslais, trečiadienį Vyriausybės pasitarime pristatys finansų ministras Vilius Šapoka.
Šiems metams siūloma pasiekti po 15 proc. augimą įmonių skaičiui ir darbo vietoms. Taip pat numatoma pritraukti bent dvi sektoriui svarbias įmones. Pernai, kaip teigiama, pritrauktos trys: „Earthport“, „SumUp“, „Flywire“.
„2019 metais pabaigoje šalyje veikė 67 elektroninių pinigų įstaigos ir 48 mokėjimų įstaigos, jų mokėjimo operacijų suma sudarė 16,5 mlrd. eurų, o pajamos iš licencinės veiklos siekė 68,6 mln. eurų. (...) „Investuok Lietuvoje“ atlikta fintech įmonių apklausa rodo, kad net 97 proc. iš 102 apklaustų fintech įmonių 2020 metais ketina didinti savo darbuotojų skaičių, 44 proc. planuoja įdarbinti mažiausiai 5 naujus darbuotojus“, – nurodoma dokumentuose.
Ataskaitose pažymima, kad 2018 metais Lietuva (Vilnius) nebuvo įtraukta į reikšmingus tarptautinius finansinių centrų reitingus, tačiau pernai „Tarptautiniame fintech indekse“ (angl. The Global Fintech Index, Findexable) pasiekė ketvirtą vietą pasaulyje ir antrą Europoje.
Fintech priemonių plane pernai iš viso buvo numatytos 42 priemonės, o įgyvendinta buvo 41 priemonė.
„Viena priemonė neįgyvendinta. 2019 metais nepavyko įteisinti vairuotojo pažymėjimo naudojimo kliento tapatybei nustatyti. Fintech darbo grupė šią priemonę nusprendė tęsti 2020 metais“, – rašoma dokumentuose.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) pažymi, kad prie Lietuvos lyderystės fintech srityje prisideda ir sukurta palanki fintech įmonėms infrastruktūra. Šalis užima pirmą vietą Europoje pagal interneto prieinamumą, turi sparčiausią viešąjį belaidį ryšį pasaulyje.
Pasak agentūros, skaičiuojama, kad Lietuvai šio sektoriaus sukuriama grynoji nauda per metus siekia daugiau nei 50 mln. eurų. Jei ir toliau šis sektorius sėkmingai augs ir bus tinkamai suvaldytos rizikos, dešimties metų laikotarpiu grynoji vertė sudarytų daugiau nei 660 mln. eurų.
