Smulkusis „Fitsout“ akcininkas ir vadovas Jonas Straigis teigia, kad įmonė patyrė sunkumų dėl pandemijos, tačiau juos jau sugebėjo suvaldyti. Anot jo, Vilniaus apygardos teismo sprendimą „Fitsout“ skųs Apeliaciniam teismui.
„Bankroto klausimas net nesvarstytinas, tai neįmanomas scenarijus. Be abejonės, mes kreipsimės į Apeliacinį teismą“, – BNS sakė J.Straigis.
„Šiam momentui vertiname įmonės situaciją kaip labai gerą, kitų metų planai yra absoliučiai fantastiniai. Šiuo metu vyksta eilė derybų, planuojame apie 20 mln. eurų apyvartą kitiems metams, tai kalbėti apie galimybę bankrutuoti yra nei tikslinga, nei savalaikiška“, – pabrėžė jis.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Fistout“ pertvarkos planą, nutraukė restruktūrizavimo bylą ir paskyrė posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo.
„Bendrovė nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos nemoka mokesčių, kas yra pagrindas priimti nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Bendrovė, turėdama pareigą įrodyti, kad einamuosius mokesčius moka, šios aplinkybės neįrodė, taigi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tolesnis restruktūrizavimo procesas galėtų būti veiksmingas“, – BNS pranešė teismas.
J.Straigis BNS teigė, kad sprendimas jį labai nustebino, nes teismas neįsigilino į argumentus, vadovavosi formaliais kriterijais bei neatsižvelgė į įmonės dėl pandemijos patirtus sunkumus. Be to, teismo atmestą restruktūrizavimo planą patvirtino dauguma įmonės kreditorių.
Mums turbūt nesunkiai pavyks argumentuoti Apeliaciniame teisme, kad teiginys, jog mokesčiai nėra mokami, nėra teisingas.
„Mums turbūt nesunkiai pavyks argumentuoti Apeliaciniame teisme, kad teiginys, jog mokesčiai nėra mokami, nėra teisingas. Pandemijos laikotarpiu bendrovė vien Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo apie 600 tūkst. eurų“, – sakė jis.
Anot „Fitsout“ vadovo, siekiama einamąją skolą išdėlioti per ilgesnį laiką – dėl to tebevyksta derybos su VMI, kuriai bendrovė dar tebėra skolinga apie 300 tūkst. eurų.
„Mes prašėme karantino laikotarpiu susidariusius einamus mokėjimus išdėlioti po karantino. Noriu pabrėžti, kad už birželį, kai dar buvo karantinas, mes einamuosius mokėjimus mokėjome, taip pat jau sumokėjome už liepą. Dabar yra tam tikra nedidelė dalis susidariusi pokarantininio laikotarpio, mes esame parašę prašymus VMI ir vedame diskusiją“, – pasakojo jis.
Pasak J.Straigio, jautriausios skolos tiekėjams ir kreditoriams nesiekia 1 mln. eurų.
„Mūsų atveju tai galėtų būti pusės metų sėkmingos veiklos rezultatas, kad padengtume šį įsiskolinimą“, – BNS teigė bendrovės vadovas.
Jo teigimu, „Fitsout“ ketina plėstis bei neatsisako anksčiau skelbtų planų įdarbinti 700-800 žmonių. Anot J.Straigio, bendrovė 2020 metus baigė su pelnu prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), jos apyvarta siekė 9 mln. eurų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį EBITDA siekė 1 mln. eurų.
Registrų centrui ataskaitos už 2020 metus „Fitsout“ dar nėra pateikusi.
Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį „Fitsout“ suteikė progą išspręsti finansines problemas, kilusias dėl pandemijos, ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismas tuomet nustatė, kad bendrovė per tris mėnesius negalės grąžinti pradelstų skolų, tačiau įvertino, jog veikla nėra sustabdyta ir įmonė gauna pajamų.
J.Straigis prieš pandemiją žiniasklaidai teigė, kad bendrovė iki 2022 metų planuoja sukurti apie 800 darbo vietų ir pasiekti 50-60 mln. eurų metinę apyvartą. „Sodros“ duomenimis, „Fitsout“ šiuo metu samdo 209 darbuotojus.
Pasak Registrų centro, 70 proc. „Fitsout“ akcijų valdo Kipre registruota G.Žiemelio įmonė „LFS Holding“, dar po 15 proc. – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius ir J.Straigis.
