„Atrodė, užtenka ranką ant bet kurio kompiuterio uždėti ir jis sugesdavo, tad programavimo pagrindų paskaitos buvo nemenkas iššūkis. Todėl mane nuolat supdavo žmonės, kurie man padėdavo sutaisyti visus IT gedimus. Visiškai nekeista, kad tie patys žmonės, būdami gerai „pasikaustę“, taip pat ir programuodavo. O savo programinę įrangą vis kartas nuo karto man parodydavo, paklausdavo nuomonės, paprašydavo pasinaudoti.
Juk kas geriau ras vietas, kurios neveikia, nei žmogus, kuriam nuolat kas nors neveikia. Po kurio laiko vienas iš mano draugų pasakė: „Gana mano kodą laužyti, eik ir už tai gauk pinigus.“ Tai ir nuėjau“, – apie karjeros pradžią IT sektoriuje pasakoja Rasa.
Nuo fizikos studijų iki technologijų naujienų redaktorės
Bendrosios fizikos bakalauro studijas Vilniaus universitete R.Raulinaitė pasirinko norėdama paprasčiausiai suprasti, kaip veikia pasaulis, ir sau atsakyti į visus nuolat iškylančius „kodėl?“.
„Į paprastus klausimus atsakymus ten gavau, tačiau pamačiusi, kad kyla vis daugiau ir vis sudėtingesnių klausimų, į kuriuos dar niekas atsakymų nežino, supratau, kad mano kelias ne ten. Ir nors po įdomių bakalauro studijų nusprendžiau toliau nebestudijuoti, o siekti tobulėti ir įgyti kuo daugiau praktinės patirties, vis dėlto esu universitetui labai dėkinga už padėtą stiprų loginį pagrindą, skatinimą viską kvestionuoti ir ieškoti išeičių iš, atrodytų, beviltiškų situacijų. Tai greičiausiai ir paskatino ilgainiui priartėti prie IT sektoriaus“, – svarsto Rasa.
Dar studijuodama R.Raulinaitė įsidarbino naujienų redaktore viename technologijų interneto tinklalapyje, vėliau, kaip ir dauguma bendramokslių, dirbo mokslinėje laboratorijoje. Po studijų išbandė save ir pardavimuose, įmonėje, prekiaujančioje laboratorijų įranga, tačiau darbo pobūdis nepatiko.
Visiškas atsitiktinumas lėmė, kad jau minėtas draugas paragino pabandyti eiti į testavimo sritį apie kurią iki tol beveik nieko nežinojo. Nusprendusi išbandyti testuotojos kelią, ieškojo įmonės, kurioje galėtų pradėti IT karjerą.
Įsidarbinusi projektinėje įmonėje pradėjo kaupti vis daugiau techninių žinių ir vertingos patirties, kadangi teko darbuotis per kelis skirtingus projektus ir pradėti visiškai nuo nulio.
Po to karjerą tęsė išbandydama save „startup‘o“ aplinkoje, kurioje taip pat pamatė visiškai kitokį požiūrį į darbą, procesus, atsakomybę bei rezultatą. O galiausiai surado IT įmonę „Devbridge“ ir pradėjo dar vieną įdomų bei iššūkių kupiną programinės įrangos testuotojos karjeros etapą.
Ieškojo įmonės, kuri atitiktų asmenines vertybes
Prieš prisijungdama prie „Devbridge“ ir vis labiau sukanti profesionaliu IT srities keliu, Rasa netgi asmeninėje aplinkoje prisiklausė įvairiausių nuostabos replikų – „O kaip čia taip moteris IT?“. Tačiau tai nesustabdė siekti užsibrėžtų tikslų, o šiandien Rasa yra tvirtai įsitikinusi, kad daugiausiai stereotipų ateina iš žmonių, kurie šiame sektoriuje nedirba ir neturi nė žalio supratimo, kaip viskas veikia iš vidaus.
„Nesu vienintelė moteris komandoje, tačiau dabartinėje darbovietėje kaip niekur kitur žinau, kad yra vertinama ne mano lytis, o talentas ir įdirbis. Kadangi su programavimu susijusiose užduotyse gebėjimai yra lengvai pamatuojami, niekas nežaidžia „gražių akių“ korta ar nebando „praslysti“, nes visi rezultatai labai aiškiai matomi.
Esi vertinamas išimtinai pagal savo darbus. Jau atrankos proceso metu supratau, kad tai įmonė, kurioje norėčiau dirbti, nes technologinis kapitalas čia labai didelis, o bendravimas grįstas visapusiška pagarba. Po ketverių metų darbo čia vis dar galvoju taip pat“, – įsitikinusi Rasa.
Anot pašnekovės, tempas IT sektoriuje yra didelis. Kiekvienas projektas dažnai atneša daug profesinių iššūkių. Tenka mokytis naujų technologijų, prisitaikyti prie klientų infrastruktūros, verslo poreikių, suprasti, kas jiems atneštų daugiausia naudos, tad adaptyvumas ir noras tobulėti yra vienas svarbiausių aspektų, dirbant dideliu tempu.
„Paskutinis projektas, prie kurio prisidėjau, tai automobilių programinės įrangos įmonė, kuri apjunginėjo dviejų kliento sistemų autorizaciją – iš pirmo žvilgsnio gali neskambėti labai įdomiai, tačiau žinau, kad padėjome sutaupyti nemažai palaikymo kaštų, jų klientų informacijos dublikavimo problemų ir šiaip galvos skausmo, nes vietoje dviejų sistemų galų gale reikės palaikyti vieną. Projekte kartu bendradarbiavome su klientų programuotojais, nemažai juos konsultavome, kaip įgyvendinti gerąsias praktikas“, – patirtimi dalijosi testuotoja.
„Mano darbas šiuo metu susideda iš dviejų dedamųjų – vadovavimo komandai ir tiesioginio techninio darbo. Labiausiai džiugina matyti, kaip auga žmonės, tai didžiausias įvertinimas kaip komandos vadovei. Pastebėti žmogaus potencialą, nukreipti jį tinkama linkme, matyti, kaip žmogus prisiima vis daugiau iššūkių, kaip klysta, iš klaidų mokosi ir tobulėja.
Labai didžiuojuosi, kad mūsų komandoje dirba techniškai stiprūs, protingi ir motyvuoti žmonės, kuriems galiu atvirai viską sakyti ir gauti grįžtamąjį ryšį, visiškai pasitikėti bei kartu siekti rezultatų“, – sako „Devbridge“ įmonėje prieš daugiau nei metus komandos vadove tapusi R.Raulinaitė.
Darbe grūdina ir lyderystės pamokos
Rasa pabrėžia, kad nors IT sektoriuje moterų vis dar nėra daug, tačiau sėkmingi moterų pavyzdžiai gali įkvėpti ir padrąsinti, taip pat ir tobulėti motyvuojanti aplinka -– būtent tai ją ir užaugino iki komandos vadovės.
„Džiaugiuosi kasdien galėdama mokytis iš kolegų, stebiuosi jų gebėjimais ne tik siekti rezultatų, bet ir tuo pačiu išlaikyti žmogiškumą, atvirumą, moralinį kompasą. Lyderystė atsiskleidžia smulkiose, kasdienėse, sudėtingose situacijose, kuriose neretai tenka rinktis iš kelių blogybių, prisiimti atsakomybę ir atvirai pripažinti, jei klysti, greit pasimokyti iš klaidos ir ją ištaisius judėti pirmyn.
Iki šiol sutikau nemažai įkvepiančių žmonių, kurie man yra kaip lyderystės autoritetai. Bet dažnu atveju tai nebuvo tolimi, nepažįstami lyderystės knygų autoriai (nors teorinės žinios yra būtinos!), o kaip tik labai arti dirbantys žmonės, komandos nariai, tiesioginiai vadovai“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot Rasos, nors vadovių moterų daugelyje sektorių nėra tiek daug, kiek galbūt galėtų būti, tačiau dirbtinai to inicijuoti taip pat nereikėtų, o stengtis kurti tokią aplinką, kurioje apskritai augtų daugiau gerų vadovų, nesvarbu, kokios lyties jie yra.
„Netikiu titulais, pavadinimais ir medaliais, segamais prie krūtinės, noriu siekiu rezultatų, o ne pripažinimo. Manau, kad žmogus gali būti lyderis ir neturėdamas oficialaus pavadinimo, kaip ir žmogus, būdamas vadovo pozicijoje, neturėti lyderio savybių. Be abejo, būdamas teisingoje, gebėjimus atspindinčioje rolėje gauni daugiau įrankių ir galimybių siekti bendrų tikslų, atsakomybės.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje auga karta, kuriai svarbu ne tik ateiti į darbą ir gauti už tai atlygį, bet ir reikalinga jų vertybėms tinkama atmosfera, psichologiškai saugi aplinka, pridėtinės vertės kūrimas ir galimybė tobulėti kaip profesionalui“, – pabrėžia Rasa.
