„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektams vadovaus M.Švaikauskas

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamai Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai ketvirtadienį pradėjo vadovauti Marius Švaikauskas. Iki šių metų sausio bendrovei „Vilniaus vandenys“ vadovavęs M.Švaikauskas prisijungė prie „EPSO-G“ komandos ir nuo šiol bus atsakingas už pasienyje vykdomų statybų įgyvendinimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Marius Švaikauskas
Marius Švaikauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

M.Švaikauskas vadovaus sklandžią fizinio barjero statybą užtikrinančių „EPSO-G“ projektų vadovų, techninių ekspertų, projektuotojų ir kitų specialistų komandai. Jai iki šiol vadovavęs „EPSO-G“ Infrastruktūros direktorius Tomas Varneckas nuo šiol vėl didžiąją savo dėmesio dalį skirs kitiems įmonių grupės įgyvendinamiems strateginiams projektams – Lietuvos elektros energetikos sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais, strateginių dujotiekių statybos bei plėtros bei kitiems projektams.

M.Švaikausko teigimu, pirmą kartą Lietuvoje įgyvendinamo tokios pobūdžio statybų projektai yra puiki galimybė ne tik sutelkti stipriausias šalies statybų bendroves, tačiau ir perimti gerąją kitų šalių praktiką ir tokiu būdu prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo.

„Turiu patirties įgyvendinant nacionalinės reikšmės projektus, puikiai suprantu kaip svarbu šį projektą įgyvendinti kokybiškai ir laiku. „EPSO-G“ jau turi suformuotą ir gerą statybų tempą pademonstravusią komandą. Įsilieju į ją su siekiu dar labiau greitinti statybas, užtikrinti tolesnį sklandų dialogą su visomis už fizinio barjero įgyvendinimą susijusiomis institucijomis bei visuomene, taip pat efektyviai valdyti įgyvendinant projektus kylančias rizikas“, – sakė M.Švaikauskas.

„EPSO-G“ įgyvendinamą Fizinio barjero statybų programą sudaro penki atskiri projektai. Penkiuose pasienio ruožuose, kiekviename po maždaug 100 kilometrų, projektavimo, statybos ir techninės priežiūros darbus įgyvendina bendrovės „Tetas“, „Kauno tiltų“ ir „Alkestos“ konsorciumas bei „Brosta“.

Įgyvendinant pirmąjį statybų projektą jautriausiuose ir gausiausių migrantų srautų sulaukusiuose pasienio ruožuose, bendrovė „Tetas“ šių metų pradžioje pabaigė tiesti koncertinos užtvarą, o iki balandžio pabaigos turi įrengti ir tvoros segmentus.

Kiti keturi statybų projektai, o tuo pačiu ir visas daugiau nei 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras, turi būti įrengtas iki šių metų rugsėjo.

Skaičiuojant kartu su kariškių, ugniagesių ir kitų bendrovių nutiesta koncertina, šiuo metu užtvaro pasienyje ilgis siekia maždaug 240 kilometrų, o 4 metrų aukščio tvoros segmentų yra pastatyta daugiau nei 60 kilometrų. Kasdien koncertinos užtvaras pasienyje pailgėja dar maždaug 3 kilometrais, darbus pasienyje vykdančios bendrovės yra sutelkusios maždaug 700 užtvarą statančių darbuotojų ir daugiau nei 100 technikos vienetų: poliakalių, ekskavatorių, krautuvų, traktorių, kėlimo platformų ir kitų įrenginių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs