Išaiškinimo į ESTT pernai sausį kreipėsi Lietuvos apeliacinis teismas, prašydamas išaiškinti, ar ginčas gali būti nagrinėjamas Lietuvos, o ne Latvijos teismuose, nes pagal ES reglamentą ginčas nagrinėjamas toje šalyje, kurioje yra atsakovių (šiuo atveju „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto) buveinės.
Trečiadienį ESTT generalinis advokatas Michalas Bobekas pateikė išvadą, ją dar galutinai turės patvirtinti ES teismas.
Trys klausimai
Lietuvos apeliacinis teismas ESTT prašė atsakyti į tris klausimus, susijusius su vieta, kur padaryta žala.
M. Bobeko nuomone, tiek Lietuvą, kur veikė „Air Baltic“ filialas, tiek Latviją, kur pastaroji įmonė ir oro uostas sudarė galbūt draudžiamą susitarimą, galima laikyti vieta, kurioje atsirado žalą – „flyLAL“ pardavimų mažėjimą – lėmusi aplinkybė.
„Tariamo antikonkurencinio „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto susitarimo atžvilgiu vieta, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, yra susitarimo sudarymo vieta. (...) Kalbant apie tariamas „Air Baltic“ taikytas grobuoniškas kainas pažymėtina, kad vieta, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, yra vieta, kur buvo siūlomos ir taikomos grobuoniškos kainos“, – teigiama jo išvadoje.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat klausė, ar finansiniai nuostoliai (negautos pajamos), kaip nurodo „flyLAL“, turėtų būti laikomi žala.
„Ieškovo patirta „žala“ yra pardavimų sumažėjimas dėl ginčijamo konkurencijos iškraipymo. Siekiant nustatyti jurisdikciją pagal šią nuostatą „žalos atsiradimo vieta“ yra vieta rinkoje, kuriai pažeidimai, dėl kurių nukentėjusysis tvirtina patyręs pardavimų sumažėjimą, turėjo poveikį. (...) Taigi šioje byloje „žalos atsiradimo vieta“ galėtų būti Lietuva. Tai nereiškia, kad tai yra vienintelė tokia vieta, tačiau dėl pardavimų sumažėjimo negautų pajamų požiūriu ji atrodo kaip pagrindinė vieta“, – mano M. Bobekas.
Be to, teismas siekė sužinoti, ar „Air Baltic“ filialo veikla Lietuvoje yra pakankamai susijusi su ginču. ESTT generalinio advokato nuomone, ginčas turi būti susijęs su filialo veikla, jei jis dalyvavo nustatydamas grobuoniškas kainas, siūlydamas šias kainas rinkoje.
„Manau, kad vis tiek galima manyti, kad filialas dalyvavo taikant grobuoniškas kainas, todėl ginčas susijęs su filialo veikla net ir tuo atveju, jeigu jis pats nenustatė grobuoniškų kainų, tačiau siūlė šias kainas rinkoje arba kitaip prisidėjo prie sutarčių dėl paslaugų šiomis kainomis sudarymo. Tokiais atvejais filialas taip pat dalyvavo atliekant veiksmus, kurie yra būtina piktnaudžiavimo sąlyga“, – rašo M. Bobekas savo išvadoje ir priduria, kad faktines aplinkybes dėl filialo dalyvavimo turi nustatyti Lietuvos apeliacinis teismas.
Priešistorė
„flyLAL“, „Air Baltic Corporation“ ir Rygos oro uosto ginčas kilo dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo ir žalos padarymo. „flyLAL“ prašo priteisti patirtą žalą dėl galbūt neteisėtų atsakovių „Air Baltic“ ir Rygos oro uosto veiksmų – galimo susitarimo dėl mažesnių kainų, taikytų Rygos oro uoste. „flyLAL“ teigimu, dėl „Air Baltic“ grobuoniškos kainodaros taikymo Vilniaus oro uoste, ji buvo išstumta iš skrydžių rinkos.
Vilniaus apygardos teismas po maždaug septynerių metų bylinėjimos 2016 metų sausį nutarė, kad „Air Baltic“ privalo padengti 16,121 mln. eurų žalą bendrovei „flyLAL“. Rygos oro uostą, kuris taikė nuolaidas „Air Baltic“, teismas tuomet atleido nuo atsakomybės. „flyLAL“ pretenzijos Rygos oro uostui ir „Air Baltic“ buvo nagrinėjamos uždaruose posėdžiuose, todėl neskelbiama, kodėl Rygos oro uostas neprivalo atlyginti Lietuvos įmonės patirtos žalos.
Teismas padarė išvadą, jog ginčų sukėlusiuose maršrutuose „Air Baltic“ veikė nesąžiningai konkuruodama, nuostolingai mažindama bilietų kainas, veikdama žemiau veiklos sąnaudų ir siekdama išstumti „flyLAL“ iš ginčo maršrutų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Latvijos įmonės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Rygos ir Vilniaus oro uostų geografinėse rinkose, o „Air Baltic“ taikė antikonkurencinę strategiją.
Latvijos įmonės ginčijo ekspertų išvadas, pagal kurias „flyLAL“ žala dėl to, kad Rygos oro uostas 2004-2008 metais teikė Lietuvos įmonę diskriminavusias nuolaidas įmonei „Air Baltic“, siekia 43,4 mln. eurų. „flyLAL“ laikėsi nuomonės, kad Latvijos įmonės privalo kompensuoti 57,87 mln. eurų žalos.
„flyLAL“ bylinėjimąsi 2008 metais pradėjo įvertinusi, kad Rygos oro uostas teikė ją diskriminavusias nuolaidas Latvijos įmonei. Po „flyLAL“ pretenzijų Latvijos įmonės bandė ginčyti Lietuvos teismų jurisdikciją, taip pat neigė, kad Lietuvos teismai gali areštuoti didelės vertės įmonių turtą. 2014 metų rudenį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas, atsakydamas į Latvijos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, leido areštuoti Rygos oro uosto ir „Air Baltic“ turtą.
Tada „flyLAL“ bankroto administratorius vertino, kad ES Teisingumo Teismo sprendimas formuoja naują europinės teisinės sistemos precedentą, kuriuo remdamiesi vienos ES narės teismo sprendimas turto areštui bus privalomas vykdymui visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
2006 metais Latvijos konkurencijos taryba pripažino, kad Rygos oro uosto nuolaidos iškreipia rinką ir yra naudingos dviem įmonėms – „Air Baltic“ ir Airijos „Ryanair“.
