„Galim patvirtinti, kad atliekamas toks tyrimas. Tyrimas yra labai didelės apimties, ta bendrovė („Irdaiva“) tikrai figūruoja. Tyrimas dėl sukčiavimo, dėl dokumentų klastojimo ir panaudojimo, pinigų plovimo, piktnaudžiavimo tarnyba“, – BNS trečiadienį patvirtino laikinasis FNTT vadovas Šarūnas Rameikis.
Anot jo, „Irdaivos“ vadovui I.Kubiliui pareikšti įtarimai, jis antradienį sulaikytas 48 valandoms.
Neoficialiomis BNS žiniomis, kratos atliktos ne tik įmonių, susijusių su „Irdaiva“ ir I.Kubiliumi, būstinėse, bet ir jų vadovų namuose. Viena tokių įmonių – viešųjų pirkimų konsultavimo bendrovė „Teisa“, jai vadovauja Laimonas Petkus.
„Labai daug kratų buvo atlikta. (...) Buvo ir bendrovėse. (...) Labai didelės apimties tyrimas, labai daug žmonių dirbo. Tyrimas buvo ilgalaikis – kada galėsime pasakyti daugiau, galėsime informuoti. Asmuo (I.Kubilius – BNS) yra sulaikytas“, – sakė Š.Rameikis.
Kaip BNS nurodė Turto banko atstovė Aušra Pocienė, „Teisa“ banko užsakymu rengė Sporto rūmų energetinio efektyvumo auditą ir pagal jį parengė investicinį projektą.
Pasak VPT vadovės Dianos Vilytės, konsultacijų bendrovių paslaugomis rinka paprastai naudojasi, jas samdo perkančiosios organizacijos. Tačiau, anot jos, kyla klausimų, kaip dirba konsultantai, ar jų parengtos pirkimų sąlygos sudaro prielaidas konkursus laimėti vienai įmonei.
„Įmonė („Teisa“ – BNS) laimi perkančiųjų organizacijų mažos vertės pirkimus ir dalyvauja kaip konsultantė. Iš esmės nebūdavo sudaromos sąlygos konkursuose dalyvauti daugiau tiekėjų, nebūdavo konkurencijos“, – BNS sakė D.Vilytė.
„Teisos“ vadovas: nesu susijęs su FNTT tiriamais projektais
„Teisos“ vadovas L.Petkus, kuris daugiau nei mėnesį turi nedarbingumą, BNS patvirtino iš kolegų sužinojęs, jog įmonėje buvo atliktos kratos.
„Kolegos minėjo, jog buvo svečių“, – BNS sakė L.Petkus.
Jo teigimu, jo paties namuose kratos nebuvo, o dėl kitų įmonės vadovų teigė negalintis atsakyti. Anot L.Petkaus, kai buvo sudarytos sutartys, dėl kurių gali būti atliekami FNTT tyrimai, jis dar nevadovavo „Teisai“.
„Nenoriu būti netikslus, bet, jeigu gerai atsimenu, ta sutartis, kai aš atėjau dirbti (2016 metų vasarį – BNS), jau buvo pasirašyta ir pats investicinis projektas atliktas. (...) Nebuvau su tais projektais susijęs, bet kažkodėl mano pavardė atsidūrė ten“, – sakė L.Petkus.
Jis teigė negalintis tiksliai atsakyti, ar įmonė konsultavo Kauno respublikinę ligoninę, rengiant jos remonto konkurso sąlygas. Paklaustas, ar „Teisa“ ir „Irdaiva“ bendradarbiauja kituose konkursuose, L.Petkus tikino šiuo metu negalintis tiksliai atsakyti.
„Aš taip tiksliai atsakyčiau – jūs esate žurnalistas, ką bepasakyčiau – plėtosite. Tai man reiktų grįžti į darbą, pasižiūrėti, kokių tų sutarčių kur yra. Bet iš esmės, sutarčių mes turime tikrai daug ir daugeliui perkančiųjų organizacijų atstovaujame, tai reikėtų pasižiūrėti, kur yra projektų, pavyzdžiui, mes kažkur dirbame, administruojame projektus. Tai dabar taip tiksliai atsakyti negaliu“, – aiškino L.Petkus.
FNTT akiratyje – Sporto rūmų, Kauno ligoninės rekonstrukcijos konkursai
BNS žiniomis, FNTT akiratyje atsidūrė Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkursas, kuriame dėl sutarties buvo derėtasi su vienintele „Irdaiva“, taip pat Respublikinės Kauno ligoninės remonto ir kiti viešieji pirkimai.
Teisėsaugai pateikus informacijos apie galbūt neskaidriai vykusį Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos rangovo konkursą, Turto bankas nutraukė derybas su jo laimėtoju – statybų bendrovės „Irdaiva“ konsorciumu. BNS turimi dokumentai rodo, kad vienas konkurso komisijos narys tuo pat metu dirbo ir Turto banke, ir šioje bendrovėje, o tai galėjo lemti konkurso rezultatus.
BNS šaltinių žiniomis, buvęs Turto banko darbuotojas yra Tomas Lukoševičius – jis buvo rangovo konkurso komisijos narys ir tuo pačiu metu dirbo statybų bendrovėje „Irdaiva“, kuri buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir su kuria pastaruoju metu derėtasi dėl sutarties.
T.Lukoševičius „Irdaivoje“ dirbo kiek daugiau nei metus – iki praėjusių metų gruodžio. Todėl teisėsauga įtaria, kad „Irdaivai“ galėjo būti prieinama Sporto rūmų rekonstrukcijos rangos konkurso informacija, o pats konkursas vyko neskaidriai.
„Irdaivos“ vadovas Irmantas Kubilius BNS patvirtino, jog T.Lukoševičius buvo įsidarbinęs įmonėje terminuotam laikui, tačiau jis esą neatskleidė, jog dirba ir valstybės įmonėje. Anot jo, T.Lukoševičius nedarė įtakos konsorciumo pasiūlymui konkurse.
„Jis buvo įdarbintas pas mus, bet mūsų įmonė nebuvo informuota, kad jis dirba Turto banke. Nebūkime naivūs, jei būtume žinoję, tai nebūtume įdarbinę. Aš nesakyčiau, kad tai klaida, bet žmogus turėjo deklaruoti, kad dirbdamas valstybės tarnyboje, turi dar antraeiles pareigas. Mūsų, aišku, jis neprivalo informuoti, bet visa tai yra daugiau negu keista“, – BNS teigė I.Kubilius.
Anot jo, T.Lukoševičius buvo įdarbintas terminuotam laikui ir užėmė nereikšmingas pareigas.
„Jis dirbo antraeilėse pareigose. Jis buvo darbų vadovu daugiabučio renovacijos projekte Vilniuje, Birželio 23-iosios gatvėje. Jis vadovavo renovacijos darbams – jis buvo priimtas tik tam projektui. Pasibaigus darbams jis išėjo. Tai labai keista ir nesmagu, bet nereikėtų manyti, kad dėl to kažkas pakito konkurse“, – tvirtino I.Kubilius.
T.Lukoševičius BNS atsisakė komentuoti situaciją, teigdamas, jog nėra viešas asmuo. Jis taip pat nepatvirtino, jog vienu metu dirbo Turto banke ir „Irdaivoje“.
Be to pernai rugsėjį VPT pranešė įtarianti, kad „Irdaiva“ neremontavo Respublikinės Kauno ligoninės, nors laimėjo rangos konkursą, o 2,7 mln. eurų vertės užsakymą perleido jame nedalyvavusiai bendrovei. Tuomet tarnybos vadovė Diana Vilytė sakė, kad tokiu būdu buvo pakeista esminė sutarties sąlyga – sutarties šalis, tai yra rangovas.
„Pasinaudota schema, kai pirkimą laimi vieni, darbams atlikti samdomi kiti, šie samdo dar kitus, ir taip kiekviena grandies dalis išpučia pasiūlymo kainą bei sėkmės atveju pasidalina milijoninės vertės užsakymą“, – teigė D. Vilytė.
Kauno ligoninės 2014 metais skelbtą konkursą „Irdaiva“ laimėjo kartu su partnerėmis – inžinerinių sprendimų bendrove „Fima“, Kauno statybų bendrove „Kaminta“ bei „Vėsa ir partneriai“.
Tačiau FNTT nustatė, jog nė viena bendrovė remonto neatliko, o darbus perleido įmonei „Niskama“, kuri už tai „ Irdaivai“ sumokėjo 478 tūkst. eurų, bei įmonei „Struktūra“, kuri konkurse pasiūlė mažiausią 2,03 mln. eurų kainą, tačiau jos nesugebėjo pagrįsti ir buvo pašalinta iš konkurso. VPT teigimu, darbų aktai rodo, jog „Struktūra“ atliko darbų už 1,53 mln. eurų.
„Irdaiva“ – nuolat VPT akiratyje esanti įmonė
Be to, sausį VPT nurodė Žagarės regioninio parko direkcijai nutraukti 11,19 mln. eurų vertės Žagarės dvaro parko Joniškio rajone tvarkymo sutartį su bendrovėmis „Irdaiva“, „Plungės lagūna“, „Ekstra statyba“ bei „Virmalda“. Įmonės buvo vienintelės konkurso dalyvės.
2016 metų gegužę VPT nurodė parodų ir kongresų centrui „Litexpo“ nutraukti 9,185 mln. eurų vertės parodų rūmų remonto sutartį su „Irdaiva“.
Praėjusių metų vasarą Vilniaus miesto savivaldybės valdomai nekilnojamojo turto vystymo projektus prižiūrinčiai bendrovei Vilniaus vystymo kompanija (VVK) pradėjo vadovauti Andrius Velutis, prieš tai įmonėje dirbęs projektuotoju ir rengęs darbų projektus, kuriuos įgyvendino „Irdaiva“.
Būtent „Irdaiva“ dažniausiai laimi Vilniaus švietimo ir gydymo įstaigų statybos ar rekonstrukcijos konkursus. VPT duomenimis, per pastaruosius 5 metus „Irdaiva“ su VVK pasirašė 18 per 5,8 mln. eurų vertės sutarčių, kurių bendra vertė sudaro apie trečdalį visų VVK pirkimų, o kartu su kitomis įmonėmis jos užsakymų suma per šį laiką viršijo 51 mln. eurų.
Be kitų darbų, bendrovė yra remontavusi Seimo pirmuosius rūmus, Vytauto Kasiulio muziejų, Paežerių dvaro rūmus, Užutrakio dvaro sodybą ir kitus. Bendrovė yra laimėjusi didžiausius Vilniaus savivaldybės įmonės „Start Vilnius“ konkursus – vien 2014-aisiais pasirašyta gatvių ir inžinerinių tinklų tvarkymo sutarčių už 3,25 mln. eurų.
I.Kubilius yra kaltinamasis Visagino merės Dalios Štraupaitės byloje, tačiau Panevėžio apygardos teismui antradienį jau penktą kartą nepavyko pradėti nagrinėti šios bylos. Vienas iš advokatų pranešė, kad I.Kubiliaus atžvilgiu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai kitoje byloje, todėl jis neatvyko į posėdį.
VPT duomenimis, „Irdaiva“ 2008-2016 metais gavo 136,2 mln. eurų vertės užsakymų, o konsorciumuose – dar 145,7 mln. eurų.
„Irdaiva“ 2015 metais uždirbo 2,261 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau nei 2014 metais, jos pajamos per metus smuko 18,9 proc. iki 47,803 mln. eurų.
