Tai, kad pateikti tarptautiniai teisinės pagalbos prašymai šių šalių institucijoms, BNS patvirtino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Rameikis. Anot jo, siekiama gauti informacijos apie šiose šalyse veikiančias buvusias Lietuvos elektrinės prekybos ATL leidimais partneres – bendroves „Gazprom Marketing & Trading“ ir „Amsterdam Capital Trading“.
„Siekiame gauti informacijos apie šių įmonių veiklą, jų vykdytus sandorius, galutinius akcininkus. Kol kas atsakymų dar nesame gavę“, – BNS sakė Š.Rameikis.
Pasak jo, siekiama nustatyti, kodėl skirstant taršos leidimus 2008-2012 metams, buvo akivaizdžiai sumažintas Lietuvos elektrinei suteiktų ATL skaičius, taip pat kodėl įmonė prekybai ATL leidimais partneriais pasirinko būtent „Gazprom Marketing & Trading“ ir „Amsterdam Capital Trading“.
Tyrime liudytoju jau apklaustas vienas Lietuvos ATL paskirstymo plano rengėjų, tuometinės bendrovės „Ekostrategija“ savininkas Martynas Nagevičius, taip pat kiti asmenys, kurių FNTT kol kas neįvardija.
BNS žiniomis, tyrimo metu taip pat vertinama tuometinės Kainų komisijos, kuriai nuo 2007-ųjų spalio iki 2009 metų gruodžio vadovavęs Virgilijus Poderys, veikla, taip pat prie Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF), kuris buvo atsakingas už ATL paskirstymą, įsteigto priežiūros komiteto vaidmuo.
Komiteto pirmininkas buvo tuometinis Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, o jo pavaduotojas – buvęs Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Jame dirbo ir tuometinis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos konsultantas Romaldas Morkvėnas, buvęs Ūkio ministerijos Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba, buvęs LAAIF vadovas Paulius Minderis, kiti asmenys.
Kainų komisijos atlikto Lietuvos elektrinės patikrinimo metu nustatyta, kad iš prekybos ATL veiklos 2009-2011 metais bendrovė patyrė 42,763 mln. eurų nuostolių. Anot komisijos, nors šiuo laikotarpiu Lietuvos elektrinė faktiškai panaudodavo daugiau ATL nei jai neatlygintinai skyrė valstybė, tačiau bendras įsigytas leidimų skaičius buvo kur kas didesnis, nei įmonei reikėjo reguliuojamai gamybai. Be to, leidimai dažniausiai buvo perkami didesne, o parduodami mažesne nei rinkos kaina.
Lietuvos elektrinė ATL pirkdavo ir parduodavo toms pačioms bendrovėms – „Gazrom Marketing & Trading“ ir „Amsterdam Capital Trading“, tik vienas ATL įsigijimo sandoris sudarytas su Suomijos banku „Nordea Bank Finland“. Be to, visuose sandoriuose, išskyrus 2010-ųjų balandžio 20 dienos sandorį su „Amsterdam Capital Trading“, leidimų pirkimo kaina buvo didesnė, o pardavimo – mažesnė, nei Vokietijos „European Energy Exchange“ (EEX) rengtuose aukcionuose.
Valstybės energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“, kuriam šiuo metu priklauso „Lietuvos energijos gamyba“, BNS dar 2014-ųjų pabaigoje nurodė, kad Kainų komisija neteisingai apskaičiavo nuostolius. Tuomet taip pat teigta, kad Lietuvos elektrinės sutartis dėl ATL pirkimo buvo pasirašyta 2008 metais, kai elektrinei dar vadovavo Pranas Noreika, o į leidimams įsigyti išleistas lėšas tikimasi atgauti juos pardavus.
