Monika, koks tavo kaip fotografės santykis su šeimos fotografija?
Šeimos fotografija užima didelę mano, kaip fotografės darbo dalį. Šia fotografijos rūšimi gyvenu jau daugiau nei keleri metai, turbūt procesas dar labiau suintensyvėjo atsiradus mano pačios dukrai Saulei.
Kuo ypatinga yra šeimos fotografija?
Man šeimų fotografavimas ypatingas tuo, jog visą fotosesiją darau ne studijoje, kaip įprasta, bet pas žmones namuose. Jau ne kartą įsitikinau, jog savoje aplinkoje žmonės visiškai kitaip jaučiasi, lengviau atsipalaiduoja, ir pačios nuotraukos gaunasi reportažinės, atspindi tikras nuotaikas ir išgyvenimus. Ir su mažaisiais žymiai paprasčiau – nereikia gainioti po studiją, prašyti pozuoti. Namuose gali įsijausti į jų ritmą, leisti elgtis visai natūraliai – žaisti su savais žaislais, valgyti ir pan.
Žinoma kartu tai ir labai jautrus, ir asmeninis dalykas – fotografas yra pašalinis asmuo šeimoje, o norint, jog visi atsipalaiduotų, jis turi būti beveik nepastebimas. Apibendrinant galima sakyti, jog šeimos fotografija – tai didžiąja dalimi portretinė fotografija, kurioje man svarbiausia – žmogaus akys.
Kaip jus pasirenka žmonės, kokiom progom kviečiasi dažniausiai?
Dažniausiai fotografuoti šeimos mane kviečia jau mano darbo stilių pažįstantys žmonės. Negaliu pažadėti sukurti kažko suplanuoto, viskas gaunasi pagal mano stilių ir ekspromtu. O kviečiasi mane irgi labai įvairiai – vieni kas pusę metų, kiti ypatingom progom – gimus vaikeliui, atsikėlus į naujus namus ar panašiai. Kartais vienas geras fotografo kadras gali atstoti šimtus paprastų kadrų.
Apskritai, aš šeimos fotografiją labiausiai sieju su prisiminimais – pamatai nuotrauką darytą namų aplinkoje, kur visi daiktai, žaislai pažįstami ir iš karto atsimeni momentą, kuriuo kadras ir buvo užfiksuotas. Nesvarbu, ar visa šeima linksmai susėdusi prie stalo, ar vaikas išsipurvinęs valgydamas užfiksuotas. Manau, kad panašaus jausmo iš nuotraukų, darytų studijoje, tikrai neišgausi.
Fotografuojant savo vaiką, labai praverčia mano turimas Sony NEX fotoaparatas. Jis visuomet po ranka, kai reikia užfiksuoti kokį nors netikėtą momentą, patogu nešiotis.
Ką patartumėte žmonėms, norintiems patiems įamžinti šeimos akimirkas?
Norint patarti, kaip fotografuoti teisingai, ko gero lengviausia patarti, kaip nefotografuoti, t.y. kokių klaidų vengti (juokiasi).
Pirmas, nors ir atrodytų paprastas mano patarimas būtų – tinkamas aparatūros paruošimas. Visuomet pasitikrinkite, ar fotoaparate įdėta atminties kortelė, ar įkrauta fotoaparato baterija. Fotografuojant taip pat svarbu stebėti ir rankos padėtis – pirštai, kaip ir fotoaparato dirželis, jokiu būdų neturi užstoti objektyvo. Atrodo, paprasta, bet iš praktikos galiu pasakyti, jog tai dažnai pasitaikančios pradedančiųjų fotografuoti klaidos.
Antras svarbus dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį fotografuojant – kompozicija. Dažnai fotografuojantysis taip susitelkia į pirmą planą, pvz., žaidžiantį vaiką, jog nepastebi kambario kampe stovinčios gėlės, kuri gali atrodyti kaip netyčia vaikui uždėti ragai, ar atidarytos virtuvės spintelės su ten stovinčia šiukšlių dėže. Tiesiog po mažu praktikuojantis reikia išmokti pastebėti visą kadrą, tuomet į nuotrauką niekada nepaklius nereikalingų objektų.
Prie kompozicijos klaidų galima priskirti ir teisingo rakurso pasirinkimą – svarbiausia ne tik pačiam nebijoti judėti, apeiti fotografuojamą objektą iš visų pusių, bet ir objektą pajudinti, perkelti į kitą vietą, bandyti fotografuoti tiek iš viršaus, tiek iš apačios. Jei tai vaikas – būtina atsigulus ant žemės nusileisti iki jo akių lygio, taip gausis geriausias kadras. Žinoma, fotografuojant galima pasinaudoti ir fotoaparato privalumais – pvz., lanksčiu ekranu, kuris leis žemai esantį objektą nufotografuoti ir nenusileidus iki šio lygmens.
Kitas ne mažiau svarbus dalykas – apšvietimas. Mano patarimas labai paprastas – fotografuojant kambaryje visuomet geriausia suktis į langą ir nelįsti į kambario gilumą. Dar vienas labai padedantis triukas – tiesiog sujungti visas namuose esančias šviesas ir stengtis nenaudoti blykstės. Nebijokite pažaisti su baltu popieriaus lapu, pvz., fotografuojant portretus laikyti lapą (ar kokį kitą baltą daiktą, pvz., didelę lėkštę) po smakru – nuotraukos iš karto atrodys gyvesnės.
Fotografuojant atviroje erdvėje, svarbu pasirinkti ir tinkamą fotografavimo laiką – pati gražiausia šviesa fotografuojant lauke – ryte ir vakare. Dieną, kai saulė aukščiausia, geriau to nedaryti. Jei vis dėlto prisireikė fotografuoti per pietus – eikite į šešėlį arba atsistojus priešais saulę (tikrai taip!), bandykite įjungti blykstę.
Fotografijoje svarbios net mažiausios detalės, o kad jos būtų pastebimos, tiesiog reikia praktikuotis. Pvz., fotografuojant portretą, išbandykite priartinimo galimybes. Artinimas taip pat leidžia išblukinti antrą foną, todėl visas dėmesys bus sutelktas į žmogaus veidą.
Fotografuojant visada galima pasinaudoti ir fotoaparatų funkcijomis: naudoti įvairius kūrybinius filtrus ar nusistatyti šypsenos atpažinimo funkciją, kuri ypač praverčia fotografuojant mažuosius. Taip pat labai patogi – veido nustatymo funkcija. Ji leidžia parinkti ir užfiksuoja žmogaus veidą, ir darant kolektyvinę fotografiją, pvz., fotografuojant grupę, vaizdą sufokusuoja į pasirinktą žmogų.
Pabaigai norėčiau tiesiog palinkėti nebijoti fotografuoti, būti kantriems, visuomet stengtis pagauti natūraliausius momentus ir sugebėti užfiksuoti tą patį svarbiausią „stop kadrą“. Nepamirškite atkreipti dėmesio į apšvietimą, nevenkite smulkių detalių, darykite daug nuotraukų ir kuo įvairesniu rakursu. Tiesiog nepatingėkite išsitraukti fotoaparato, nes netikėčiausiai užfiksuoti kadrai yra patys tikriausi ir visai nesuvaidinti!
Čia galite pamatyti, kaip fotografės patarimai pritaikomi praktikoje. Nė vienas kadras nebuvo koreguotas kompiuteriu. Tai rezultatas to, ką kiekvienas gali gauti naudodamas tik fotoaparatą.
 |
