Iš tiekėjų 15min.lt sužinojo, kad dalis „Fresh Market“ parduotuvių yra uždaromos ketvirtadienį, o likusios – rugpjūčio 9 dieną.
Bendrovė į žiniasklaidos klausimus nereaguoja ir užsidarinėja tyliai. Labiausiai dėl to kenčia „Fresh Market“ darbuotojai.
Jau publikavome „Fresh Market“ darbuotojos Linos pasakojimą – pasak jos, darbuotojai yra verčiami iš darbo išeiti savo noru, tai yra, atsisakyti kompensacijų dėl atleidimo.
Skambina viena mergaitė ir sako – yra toks raštas, kad, jeigu jūs nepasirašysite prašymo savo noru, būsite atleista už pravaikštas, – sakė I.Judina.
Kai kurie, tikėdami „Fresh Market“ vadovybės žodžiais, tokias sutartis pasirašo, gudresni darbuotojai pasirašyti atsisako, suvokdami, kad tokiu atveju neteks išeitinių kompensacijų. Tačiau aiškėja, kad ir tokiems „Fresh Market“ vadovybė yra sugalvojusi bausmę.
Darbo birža iš „Fresh Market“ pranešimo apie atleidžiamus darbuotojus negavo.
Vergo mentalitetas?
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina portalui 15min.lt pasakojo, kad dėl „Fresh Market“ jau sulaukė ne vieno skambučio.
„Skambina viena mergaitė ir sako – yra toks raštas, kad, jeigu jūs nepasirašysite prašymo savo noru, būsite atleista už pravaikštas. Parduotuvė bus uždaryta, ji negalės ateiti į savo darbo vietą ir jai surašys pravaikštas. Iki tokio lygio, įsivaizduokit“, – apie situaciją „Fresh Market“ pasakojo I.Judina.
Valstybinė darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl galimų teisės aktų pažeidimų šioje bendrovėje.
I.Judina primygtinai siūlo darbuotojams nepasirašyti pareiškimų dėl išėjimo iš „Fresh Market“ savo noru.
„Svarbiausia, kad patys darbuotojai būtų aktyvūs. Pirmas žingsnis – nepasirašyti tų sutarčių“, – kalbėjo ji.
Nors teorijoje egzistuoja įstatymai, ginantys darbuotojų teises, šiuo atveju jie turbūt nesuveikė, nes, kaip sakė I.Judina, „Fresh Market“ darbuotojai vis tik pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru.
„Labai sudėtinga už ausų tuos darbuotojus traukti. Manau, kad šitoj istorijoj netgi atbuline data turėtų būti sprendžiamas klausimas. Net jeigu jie ir pasirašė, jie gali kvestionuoti tą savo pareiškimą ir reikalauti išeitinių kompensacijų. Mechanizmas neveikia. Dauguma žmonių pasirašė sutartis ir niekas nekontroliavo situacijos“, – kalbėjo I.Judina.
Ji apgailestavo, kad ne visi darbuotojai žino savo teises, todėl darbdaviai kartais juos apgauna.
„Mums irgi skambina darbuotojai, mes išaiškiname jų teises. Jie turi teisę nepasirašyti to pareiškimo, kuris pateikiamas jiems jau atspausdintas. Mes kalbame apie žmonių sąmoningumą. Mes negalime apginti tų teisių, kurių nežinome. Jeigu žmonės nežino, tai jie ir išeina taip, kaip jiems yra liepta. Vergo pozicija išlieka tol, kol mes nenorime išeiti iš tos vergo pozicijos“, – kalbėjo I.Judina.
Todėl, SAMPRO pirmininkės teigimu, kai darbuotojai vis dar yra savo teisių nežinantys vergai, o darbdaviai tuo piktnaudžiauja, būtų itin žalinga priimti naują Darbo kodeksą.
„Mes žmogų padarome moraliai senstančiu įrankiu. Socialinio modelio priėmimas dabar būtų katastrofa. Tai yra lobistinis veiksmas, kuris tikrai naudingas darbdaviams – jiems nusibodo, jie nenori mokėti kompensacijų. Tai yra sąnaudos, o sąnaudas, beje, jie mažina tik darbo jėgos sąskaita.
Juk jie visi dirba su minimaliomis algomis ir priedais. Tuos priedus nukarpo. Darbdavys sugalvoja mechanizmų, kaip valdyti darbuotojus. Tave visada gali sutriuškinti ir išmesti kaip nepareigingą darbo drausmės pažeidėją. O kaip suvaldyti darbdavį?“, – kalbėjo I.Judina.
Pradėjo tyrimą
„Fresh Market“ elgesiu su darbuotojais susidomėjo ir VDI – pradėjo tyrimą dėl galimo įstatymų pažeidimo atleidžiant darbuotojus.
VDI primena, kad darbuotojas turi teisę nesutikti, jei darbo sutartį reikalaujama nutraukti jo prašymu prieš paties darbuotojo valią.
Visos priklausančios išmokos (darbo užmokestis, išeitinė kompensacija, atostoginiai ir kt.) darbuotojui turi būti išmokamos iki paskutinės darbo dienos. Jei su darbuotoju nėra galutinai atsiskaitoma iki šio termino, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie teritorinio VDI skyriaus.
Išeitinės kompensacijos mokėjimas priklauso nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbdaviui nenustatyta pareiga mokėti darbuotojui išeitinę išmoką. Jei šalių raštu sudarytame susitarime nesusitarta dėl išeitinės išmokos mokėjimo, išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama.
Jeigu šalys susitaria dėl išeitinės išmokos mokėjimo, išeitinė išmoka darbuotojui mokama tokia, kokia numatyta šalių rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo. Nutraukiant darbo sutartį pagal darbuotojo pareiškimą, išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama.
Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pvz., dėl struktūrinių pertvarkymų ar darbuotojo kvalifikacijos arba likvidavus darbdavį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Jei stažas darbovietėje:
– iki 12 mėnesių – išmoka yra vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
– nuo 12 iki 36 mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
– nuo 36 iki 60 mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
– nuo 60 iki 120 mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
– nuo 120 iki 240 mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
– daugiau kaip 240 mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
