„Mūsų žiniomis, tam tikri papildomi techniniai darbai yra pradėti atlikti Astravo atominėje elektrinėje, tuos darbus atlieka Vakarų kompanijos. Mūsų žiniomis, tie darbai yra finansuojami tarptautinių finansinių institucijų“, – LRT radijui antradienį sakė G.Landsbergis.
Pasak jo, tokie projektai ir darbai turėtų būti „nedelsiant nutraukti“. Pirmadienį šiuo klausimu papildyta Lietuvos pozicija, teikiama Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui.
G.Landsbergio teigimu, tokį siūlymą parengė Energetikos ministerija.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda po EVT posėdžio pirmadienį sakė, kad Baltarusijos režimo veiksmai, priverstinai nutupdžius Minske keleivinį „Ryanair“ lėktuvą, paskatino ES vadovus įsiklausyti į Lietuvos keliamą susirūpinimą dėl Astravo AE.
„Aš taip pat specialiai iškėliau klausimą dėl Astravo AE, nes šis objektas dabartiniame kontekste atrodo dar baisiau. Jeigu režimas gali nesiskaityti su pavojumi žmonių gyvybėms skrendant lėktuvais, tai juo labiau jis gali nelabai rūpintis ir galimomis pasekmėmis įvykus incidentui Astravo AE“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Kolegos labai supratingai priėmė šią informaciją ir, manau, kad mūsų diskusijos su Europos Komisija ir su kolegomis Latvijoje bei Estijoje dėl elektros energijos neprikimo iš Baltarusijos turėtų judėti daug greičiau ir duoti apčiuopiamus rezultatus“, – pridūrė jis.
Baltarusija Astravo AE antrąjį reaktorių planuoja įjungti šių metų rudenį. Iki šiol Minskas skelbė, jog tai turėtų įvykti 2022-ųjų pirmąjį pusmetį.
Pirmasis reaktorius buvo fiziškai įjungtas pernai rugpjūčio 20-ąją ir nuo to laiko bandomas.
Lietuva teigia, kad netoli sienos Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.