Kaip 15min pranešė ketvirtadienį, kelios medieną eksportuojančios Lietuvos įmonės negalėjo deklaruoti prekių Kinijoje, nes Lietuva buvo tiesiog „ištrinta“ iš Kinijos muitinės sistemos nuo gruodžio 1 dienos.
Tokį Kinijos sprendimą blokuoti Lietuvos įmonių produkciją G.Landsbergis pavadinimo tąsa įvykių, kurie prasidėjo vasarą.
„Nepranešti, oficialiai niekaip neįteisinti apribojimai verslui prekiauti Kinijoje – mes tai jautėme nuo pat pradžių. Žiūrime į atvejus rimtai, siekiame padėti kiekvienai įmonei atskirai, kiek tai galime padaryti“, – žurnalistams sakė ministras.
Jis informavo, kad kitą savaitę ministerija oficialiai kreipsis į EK.
„Prekybos politika, kurios apribojimai Lietuvai ir taikomi, yra EK kompetencijos dalis, prašysime EK įsitraukti ginant Lietuvos interesus ginče su Kinija“, – tikino G.Landsbergis.
Ministras pabrėžė, kad Kinijos veiksmai – beprecedentis atvejis, kai iš dalies sankcionuojama viena iš ES valstybių.
„Mes atsakomųjų sankcijų įvesti negalime tokioje situacijoje, nes vienos ar kitos kiniškos įmonės iš muitinės sistemos išbraukti neturime galimybės. Muitinės sistemas reguliuoja EK, todėl manome, kad turėtų įsitraukti institucijos ir šiuo atveju atstovauti Lietuvą“, – pabrėžė ministras.
Paklaustas, kaip būtų reaguojama, jei Kinija dėl susiklosčiusios situacijos kaltę verstų technologiniams gedimams, G.Landsbergis tvirtino, kad tai tam tikras gudravimas.
„Mes matėme ir vasarą tą patį, kai Kinijos atstovai dažnai kalbėdavo, kad sankcijų neįvedė, kad įmonės pačios nesugeba užsipildyti popierių ar nesupranta tvarkos. Manau, kad tai tam tikras gudravimas, nes paskelbus apie sankcijas grėstų atsakomoji reakcija iš EK. Dabar turime tirti situaciją, išsiaiškinti, įtraukus partnerius ieškoti geriausio atsakymo“, – teigė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad nemažai įmonių persiorientuoja iš Kinijos į kitas rinkas ir tvirtino, kad ministerija pasiruošusi padėti verslams ieškoti rinkų ir partnerių demokratinėse šalyse.
„Didžioji dalis prekybos, kuri vyksta su Kinija, yra vadinamos bendros paskirties prekės, joms rinkos dažnu atveju surandamos ir kitose vietose“, – sakė jis.
A.Armonaitė: Kinija pažeidžia PPO taisykles
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žurnalistams tvirtino, kad jei tai nėra apmaudi tvarka, Kinija pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles.
Lietuvos komercijos atašė Kinijoje šiuo metu renka informaciją, kiek įmonių susidūrė su sunkumais šioje šalyje, tačiau kai kurie Lietuvos įmonių išsiųsti kroviniai Kinijos dar nepasiekė.
„Situaciją dar aiškinamės, nes oficialių patvirtinimų neturime. Tikėjomės, kad gali būti trikdžių ir įmonėms gali reikėti apyvartinių lėšų, todėl dar lapkričio pabaigoje padidinome „Invegoje“ paskolų garantijų paketą – įmonės gali gauti garantijų iki 5 milijonų eurų“, – sakė ministrė.
Paklausta apie kitas numatytas priemones, A.Armonaitė tvirtino, kad ministerija pasiruošusi reaguoti į besikeičiančią situaciją, ieškoti būdų padėti, bet tuo pačiu priminė, kad Kinijos rinka visuomet buvo rizikingesnė, todėl kiekvienos rizikos valstybė negali prisiimti.
„Dėl laikinų nepatogumų ta priemonė yra, ieškosime kitų galimybių“, – pabrėžė ministrė.
Beje, ji vylėsi, kad dėl importo iš Kinijos trukdžių nekils, nes prekės įvažiuoja į Europos Sąjungos teritoriją.
Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir paskelbus apie ketinimus atidaryti atstovybę ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardu. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Taivaniečių atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną. Reaguodama į šį žingsnį Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtinai.
Pekinas praėjusią savaitę taip pat sustabdė vizų išdavimą Lietuvoje.
Lietuviškos bendrovės Kinijos kerštą patiria jau kurį laiką – Rytų šalis sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, nebederino naujų maisto leidimų, taip pat Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto.
G.Skaistė: esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir verslui nenumatome
Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad Lietuvos eksportas į Kiniją sudaro ne itin reikšmingą dalį.
„Vertinant situaciją, kiek Lietuva turi santykio su Kinija, mūsų eksportas į Kiniją sudaro apie 1 proc. viso eksporto. Kinija nėra itin didelė mūsų partnerė, todėl esminio poveikio Lietuvos ekonomikai ir verslui nenumatome“, – penktadienį žurnalistams sakė G.Skaistė.
Jos teigimu, verslas, darydamas sprendimus, kur jam nukreipti savo pastangas, turėtų įvertinti ir rizikas, kurios galėtų kilti tiek bendradarbiaujant su Kinija, tiek su Baltarusija.
