G.Landsbergis: Latvija – ne vienintelė, per kurią ieškoma būdų vežti „Belaruskalij“ krovinius

„Mes turime informacijos apie tam tikras intencijas ieškoti įmonių – ir pabrėžiu, kad kai mes kalbame apie Latviją, tai žiūrime į Latvijos vyriausybę, bet įmonės taip pat nebūtinai papuola po vyriausybės sprendimais. Tai tokių intencijų, tiesą sakant, yra tiek Latvijoje, tiek kitose valstybėse. Latvija nėra vienintelė. Kaip jos realizuosis, laikas parodys.

Vakar priimtas Latvijos sprendimas yra solidarus, jis iš esmės pastiprina ir mūsų poziciją. Nežinau, dėl kokių priežasčių – tiesą sakant, neturėjau galimybės dar pakalbėti su kolegomis Latvijoje, kodėl tik iki sausio 15 dienos tie vežimai negalėtų vykti. Bet, nepaisant to, kai pavyks Lietuvoje sustabdyti tuos vežimus, bent jau iki sausio 15 dienos jie nevyks per Latviją“, – Seime antradienį žurnalistams teigė užsienio reikalų ministras.

Pirmadienį paviešintas JAV Iždo departamento laiškas dėl to, kaip traktuoti sankcijas „Belaruskalij“.

Tai, ar Baltarusijos trąšų gamintojos kroviniai toliau keliaus per Lietuvą, pasak I.Šimonytės, priklauso nuo teisininkų vertinimų dėl įvairių sutarties aspektų. Taip pat – nuo sprendimų, kurios priims komisija dėl nacionaliniam saugumui svarbių objektų. Ji šį klausimą pradėjo svarstyti pirmadienį.

Paklausta, ar tokiu atveju buvo pagrindas atleisti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą Mantą Bartušką, I.Šimonytė sakė, kad laiške perskaitė du dalykus. Pirma, kad tiesiogiai JAV vyriausybės sprendimas dėl sankcijų taikymo šiuo metu „Lietuvos geležinkeliams“ negalioja.

„Bet aš bijau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ šiek tiek paskubėjo (sau labai įprastu būdu gerai yra įvaldę viešuosius ryšius – už tai jiems komplimentas) – vis dėlto neparyškino tos pastraipos, kurioje yra labai aiškiai parašyta, kad OFAC negali garantuoti, jog „Lietuvos geležinkeliai“ nebus įtraukti į sankcionuojamų subjektų sąrašą, nes sprendimus dėl to, kad subjektai, padedantys, palaikantys, tarpininkaujantys ar kažkaip kitaip dalyvaujantys tiesiogiai sankcionuojamų subjektų verslo praktikoje, gali būti įtraukti į tokių subjektų sąrašą, vadovaujantis, kaip ten yra paminėta, nacionalinio saugumo interesais JAV“, – Seime žurnalistams sakė premjerė.

Rizika, kad sankcijos nebus pritaikytos „Lietuvos geležinkeliams“, anot I.Šimonytės, niekur nedingusi ir nėra paneigta iš JAV atkeliavusiu raštu. Ji pažymėjo, kad tai reiškia, jog bendrovei kyla rizika dėl reputacijos.

G.Landsbergis antrino I.Šimonytei.

„Tiesioginio taikymo (sankcijų – 15min) nėra ir tas buvo visą laiką sakoma. Bet egzistuoja šiandien reputacinė rizika, kadangi yra ieškomi būdai, kaip neprisidėti solidariai prie mūsų partnerių įvestų sankcijų“, – komentavo jis.

G.Landsbergio teigimu, europinės sankcijos visada yra geriausias būdas, nes tai režimas, kuris Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos šalims bei jų bendrovėms būtų privalomas.

„Turbūt yra nagrinėjami teisininkų tam tikri pažeidimai, kurie galėtų būti irgi apsvarstyti ir Vyriausybėje. Ir aš tikiuosi, kad bus greitu metu pristatyti Vyriausybei. Čia tai, ką premjerė kalbėjo apie komisiją, kuri nacionalinio saugumo aspektu nagrinėja sandorius. Kai tik bus galimybė daugiau kalbėti apie konkrečius žingsnius, tai neabejoju, kad neslėpsime“, – sakė jis.