„Lidl“ nuolat ir tikslingai bendradarbiauja su mokslininkais, rūpindamasis, kad produktai būtų kokybiški ir atitiktų vartotojų lūkesčius. Maisto produktų aklųjų ragavimų metu gauti nešališki vartotojų vertinimai tampa orientyru tobulinant produktų receptūras. Dažniausiai akluosius ragavimus, užsakius konkrečiai įmonei, atlieka profesionalūs vertintojai (jų institute – 8–9), tačiau šįkart nuspręsta pasitelkti kiek kitokius ragautojus.
Reguliariai organizuojant akluosius ragavimus, „Lidl“ talkina šešiasdešimtmetį mininčio Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorija, vienintelė Lietuvoje įvairioms įmonėms teikianti tokią mokslinę eksperimentinę paslaugą. Anksčiau „Lidl“ šiuos tyrimus vykdydavo Lenkijoje.
Sausio 25-ąją prekybos tinklo kvietimu trijų skirtingų kategorijų maisto prekes laboratorijos patalpose vertino žiniasklaidos atstovai, kaunietis dainininkas bei muzikos prodiuseris Linas Adomaitis, humoristas bei TV laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius ir tinklaraštininkė Inga Žuolytė. Vartotojams pasiūlyta įvertinti analogiškus prekyboje esančius „Lidl“ bei kitų prekės ženklų kruasanus, glaistytus varškės sūrelius bei kolos skonio gėrimus.
Juslinis tyrimas atliktas nenurodant analogiškų produktų prekės ženklo ar gamintojo, taip leidžiant dalyviams patiems objektyviai įvertinti gaminio skonines savybes, tekstūrą bei kitus aspektus – apibendrinant, visa tai, kas kiekvienam iš mūsų leidžia nuspręsti, ar konkretus maisto produktas taps favoritu.
Rezultatai, kuriuos lemia subjektyvūs pojūčiai, nebūtinai sutampa su garsiu arba pažįstamu pavadinimu ant prekės pakuotės.
„Jeigu mūsų prekė sulaukia aukštų vertinimų ir pagyrimų – tai proga pasidžiaugti. O jei ragautojai pažeria kritinių pastabų, jos išanalizuojamos ir pritaikomos praktiškai tobulinant produkto receptūrą“, – sakė bendrovės „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovas Karolis Lebednikas.
Po kurio laiko juslinis tyrimas atliekamas pakartotinai, įvertinant pasiektą pokytį. Tokius tyrimus nuolat užsako ne tik „Lidl“, bet ir dalis kitų prekybos centrų.
Iš pradžių dvylikai ragavimuose dalyvavusių asmenų, kurie sėdėjo vienas nuo kito atskirtose būdelėse, buvo patiekti keturi užkoduoti skirtingų prekės ženklų kruasanai – prancūziški sviestiniai pyragėliai. Vienas iš jų buvo „Lidl“ gaminys, kiti iškepti tiesioginių konkurentų, tačiau niekas nežinojo, kurį kada ir kieno sukurtą ragauja.
Vertinama buvo ne tik išvaizda, kvapas, skonis, traškumas, tekstūra, bet ir tai, ar, pvz., ne per stipriai jaučiasi kepinyje naudotas sviestas, ar jis nėra per saldus.
Kiekvienas dalyvis vertino produkto savybes balais nuo 1 iki 9, tačiau ir paaiškėjus rezultatams nebuvo atskleista, kurio prekybos centro prekė „nugalėjo“. Laboratorijos darbuotoja perspėjo, jog nebūtina suvalgyti viso kruasano ar varškės sūrelio, kad pajustum jo kokybę. Išgirdęs tai, P.Ambrazevičius pajuokavo: „Aš jau užsakiau, kad man į namus visus likučius sudėtų.“
Vėliau buvo pateikti vertinti trys glaistyti sūreliai su kondensuotu pienu bei net 6 gazuoti kolos skonio vaisvandeniai. Spalva jų panaši, tačiau skoninės savybės išties skirtingos. Kai kurie primena vaikystėje vartotus vaistus nuo kosulio, kiti – per daug saldūs ar per daug gazuoti. Tarp jų buvo ir originalus „Coca Cola“ gaminys, tačiau kuris – galima buvo tik spėlioti.
„Galėjo tarpinis ragaujamas produktas būti kokia dešra. Apsisaldinome. Jei reikės kada testuoti kepsnius ar vyną, pakvieskit“, – toliau šmaikštavo P.Ambrazevičius.
Laboratorijos mokslininkė patikino, jog kartą teko tirti šašlykus. Ragautojus ši mintis ypač sudomino.
„Įdomu. Nes kai valgome eilinius pietus, visiškai nesikoncentruojame į maistą. Nesigiliname į jo kokybę. Kalbamės tarpusavyje, planuojame dienos darbus. O vykstant tyrimui tu susikoncentruoji tik į maistą, įjungi visas jusles. Tik norėjosi, kad jau paragautas produktas būtų paliekamas tau, o ne paimamas ir paduodamas naujas – taip galima būtų labiau juos palyginti tarpusavyje“, – nuomonę išsakė L.Adomaitis.
Vis dėlto, tyrimą organizavę asmenys paaiškino, kad pagrindinis aklojo ragavimo tikslas nebuvo palyginti produktą vieną su kitu – norėta, kad kiekvienas tas produktas būtų įvertintas individualiai, prieš akis turint tik jį.
