Sutartį pasirašęs susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybei labai svarbu turėti konkurencingą geležinkelių sistemą visoje logistikos grandinėje, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje užtikrinti efektyvų ir saugų geležinkelių funkcionavimą yra dar svarbiau.
„Jau nuo praėjusių metų dėl įvairių sankcijų ir susijusių priežasčių prekių gabenimas krito, tai neabejotinai turės neigiamos įtakos įmonės rezultatams. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje turime dėti dar daugiau pastangų, siekdami užtikrinti efektyvią geležinkelių veiklą, skatinti kuo daugiau krovinių vežti iš Vakarų ir kurti naujas geležinkelių logistikos kryptis“, – pabrėžia susisiekimo ministras.
Pasak M.Skuodžio, jau nuo praėjusių metų dėl sankcijų gabenama gerokai mažiau prekių, be abejo, neigiamos įtakos įmonės rezultatams turės ir dėl Rusijos karo Ukrainoje iš Rytų mažėjantis gabenimų mastas. Geopolitinė situacija tik pagreitino sprendimus dėl valstybės paramos, nes mažėjant vežimams, ministro teigimu, turime užtikrinti būtiną geležinkelių funkcionavimą ir sudaryti sąlygas padėti verslui, kuris kroviniams vežti renkasi geležinkelius.
Iki šiol Lietuvos geležinkelių tinklas buvo išlaikomas tik infrastruktūros naudotojų. Anot M. Skuodžio, geležinkelių infrastruktūrai skiriamas finansavimas sumažins „LTG Infra“ prarastas pajamas, o kartu ir leis įgyvendinti valstybės lūkestį – verslui pasiūlyti patrauklių mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ir išvengti staigių tarifų pokyčių. Be to, skatinti keleivių važiavimą traukiniais ir krovinių gabenimą geležinkeliais – viena iš žaliojo kurso prioritetinių krypčių.
Lietuvai nuo vasario nutraukus kalio trąšų gamintojo ir eksportuotojo „Belaruskalij“ tranzitą, „LTG Infra“ netenka 45 mln. eurų pajamų per metus. Ši suma gali kisti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir įmonėms įvestų sankcijų, Kaliningrado tranzito apimties mažėjimo. Vyriausybė jau nutarė „LTG Infra“ skirti 20 mln. eurų.
„Lietuva gali tapti žaliojo krovinių vežimo lydere, o tam reikia ir valstybės indėlio. Kitose valstybėse yra įprasta iš dalies finansuoti geležinkelių infrastruktūros plėtrą. Valstybės finansavimas mums leidžia užtikrinti sklandų traukinių judėjimą, konkurencingomis kainomis pritraukti verslą vežti krovinius dalį ar visą atstumą įveikiant žaliaisiais kilometrais geležinkeliu. Dėl savo geležinkelių tinklo universalumo jais gali būti gabenamos pačios įvairiausios krovinių rūšys“, – pažymi Karolis Sankovski, „LTG Infra“ generalinis direktorius.
Pasak K. Sankovskio, įmonė, siekdama amortizuoti mažėjančias pajamas, tęsia prieš kelerius metus pradėtą veiklos skaitmenizavimą ir automatizavimą, paslaugų įsigijimą iš rinkos dalyvių, veiklos funkcijų optimizavimą. Vien per šiuos metus „LTG Infra“ planuoja sutaupyti beveik 7,5 mln. eurų.
Ilgalaikis valstybės įsipareigojimas subalansuoti infrastruktūros valdytojo pajamas ir sąnaudas įtvirtintas Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose. Sutartis galios penkerius metus.
Pasaulyje įprasta praktika, kad valstybės iš dalies finansuoja geležinkelių infrastruktūrą, taip siekdamos paskatinti daugiau naudotis geležinkeliais. Pavyzdžiui, Vokietija planuoja pasiūlyti nemokamai naudotis geležinkelio infrastruktūra ir ketina investuoti net 40 mlrd. eurų.
