„Vadovo darbas yra komandinis – viena komanda, kuri stovi virš jo, kita komanda, kur stovi po juo. Ta komanda, kur yra po manimi, yra šauni komanda, čia viskas tvarkoje, bet kur virš manęs, tai ta komanda griūna ir jeigu ji griūna, tai vėlgi aš neturėčiau palaikymo ir man būtų sunku dirbti. Tada tu tampi ne visai įgalus vadovas ir tada gali kentėti ta komanda, kuri yra po manimi, o aš šito nenoriu, kad taip atsitiktų. Aš save laikau pakankamai doru žmogumi ir tokių asmeninių dalykų, kad padirbėti, patempti, dar vieną kitą atlyginimą gauti, aš taip nenoriu daryti ir dėl to manau, kad reikia pasitraukti“, – BNS sakė A.Songaila.
A.Songaila teigė, kad sprendimą trauktis priėmė pats: „Visiškai asmeniškai nusprendžiau, įvertinęs situacijas, pokyčius, jau dabar esamus ir galimus ateityje. Tikrai asmeniškai nusprendžiau pats“.
Anot jo, pasitraukti paskatino ir kalbos apie galimą antrinių „Lietuvos geležinkelių“ bendrovių naikinimą.
„Gali būti reorganizacija, gali būti naikinamos dukterinės įmonės, visokių tokių kardinalių pasikeitimų. (...) Aš taip spėju ir šiek tiek girdėjau. (...) Mes turime naujų narių valdyboje, tai jie tą patį sako, kad tiesiog turėsim eiti į laisvą rinką ir tokia kaip dukterinė įmonė turės nunykti“, – kalbėjo A.Songaila.
Šiuo metu „Gelsaugos“ valdyboje dirba jos pirmininkas „Lietuvos geležinkelių“ Vidaus administravimo ir saugos departamento direktorius Laurynas Grinevičius, Teisės ir personalo departamento Teisės skyriaus viršininkės pavaduotoja Ramunė Matelytė, Svetlana Pupeikienė ir du nepriklausomi nariai – bendrovės „Resolution Holdings“ direktorius Ričardas Čepas, Verslo angelų fondo partneris, finansų konsultantas Algimantas Variakojis. R.Čepas ir A.Variakojis įmonės valdyboje dirba nuo šių metų birželio, jie iki trečiadienio buvo ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nariai.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Domas Jurevičius BNS patvirtino, kad A.Songaila trečiadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą atleisti jį nuo gruodžio 30 dienos. Paklaustas, ką planuoja veikti ateityje, A.Songaila teigė dar neturintis konkrečių planų.
„Tiesiog dabar dar smarkiai nieko neplanuoju, pailsėsiu, o paskui žiūrėsime. Negaliu dabar konkrečiai nieko pasakyti. (...) Atvirai kalbant, nei dar kažko ieškojai, nei turiu pasiūlymų. Neskubėsiu, pailsėsiu, paslidinėsiu žiemą“, – sakė A.Songaila.
Atsargos generolas 60-ies A.Songaila yra buvęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas. Jis „ Gelsaugai “ pradėjo vadovauti 2014 metų pabaigoje.
Palaiko vidaus sandorius
A.Songaila teigia pritariantis vidaus sandoriams, kurie, anot jo, įmonėms leidžia greičiau ir paprasčiau įsigyti prekių ir paslaugų.
„Vidiniai sandoriai, mano požiūriu, yra progresyvus dalykas, nes galima operatyviau ir greičiau atlikti paslaugų ar prekių pirkimą. Kaip žinome, patį Viešųjų pirkimų įstatymą reikia tobulinti gerokai, nes vyksta konkursas, vyksta apskundimas, tęsiasi du ar keturis mėnesius ir pusę metų gali tęstis šitie dalykai ir tai stabdo procesus. Pavyzdžiui, specialių drabužių geležinkeliečiams pirkimas – patys „Lietuvos geležinkeliai“ pirkdavo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, prasidėdavo ilgos procedūros, ateina žiema, o darbininkai dar neaprengti, nes profsąjungos sukėlė triukšmą“, – aiškino A.Songaila.
Jo manymu, siūlymas uždrausti vidaus sandorius būtų žalingas.
„Manau, kad nenaudinga ir netgi žalinga. Jeigu panaikintų vidaus sandorius, tai tiems patiems „Lietuvos geležinkeliams“ reikia gyventi, jie turi paslaugas pagal vidinius sandorius, tai nupirkimas geriausiu atveju būtų per du mėnesius. O ką daryti per tą laiką?“, – retoriškai klausė A.Songaila.
Žiniasklaida pastaruoju metu kėlė klausimus dėl galbūt neskaidrių „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandorių. „Lietuvos geležinkeliai“ su „Gelsauga“ vien pernai pasirašė didžiausios vertės vidaus sandorius: 26,62 mln. eurų – dėl apsaugos paslaugų (sutartis galioja iki 2019-ųjų sausio pabaigos), 12,637 mln. eurų – dėl patalpų ir teritorijos, traukinių bei kitos bėginės technikos valymo, želdynų priežiūros (iki 2018 rugpjūčio pabaigos).
Statybos subrangovų nepamena
„ Gelsaugos“ valdyba trečiadienį nusprendė nuo kitų metų atsisakyti statybos veiklos. Įmonė savo interneto svetainėje nurodo, kad pagrindiniai jos užsakovai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, Vilniaus lokomotyvų remonto depas ir Vilniaus universiteto onkologijos institutas.
A.Songailos teigimu, statybų veikla buvo trečioje vietoje pagal pajamas po apsaugos ir komunalinių paslaugų – iš jos įmonė gaudavo apie trečdalį visų pajamų, joje dirbo 36 darbuotojai iš beveik 1 tūkst., o didžiąją dalį darbų ji pirkdavo iš subrangovų, tačiau jų A.Songaila įvardinti negalėjo.
„Žinot, dabar reiktų kelti dokumentus, žiūrėti. Bet čia gi, jei dar nepaskelbta, tai bus paskelbta“, – teigė „Gelsaugos“ vadovas.
„Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę žadėjo paviešinti visą informaciją apie bendrovės vidaus sandorius. Įmonės atstovas Domas Jurevičius BNS ketvirtadienį teigė, kad duomenys iš antrinių bendrovių jau gauti, tačiau dar laukiama jų valdybų pritarimo juos viešinti.
„Delsimas yra toks, kad kiekvienoje sutartyje yra numatytas konfidencialumas, tai jei paimsim čia išpyškinsim, tai pažeidžiam sutartį ir mes galime turėti paskui teisminių dalykų. Suprantant, viskas reglamentuota, čia ne dėl to, kad Songaila nenori sakyti, čia įsipareigojimas toks“, – aiškino A.Songaila.
Jis taip pat negalėjo pasakyti, ar tarp subrangovų buvo koncerno „MG Baltic“ statybų bendrovė „Mitnija“.
Paklaustas, ar buvo išskirtinių rangovų, kuriuos samdė „Gelsauga“, A.Songaila teigė: „Nemanau, ne. Įvairios įmonės atrenkamos konkursų ar apklausos būdu“.
Jis taip pat negalėjo pasakyti, ar tarp subrangovų buvo koncerno „MG Baltic“ statybų bendrovė „Mitnija“.
„Žinot, dabar nespėliosiu, neatsimenu, nes paskui bijau, kad nepameluočiau. Bet abejočiau, atvirai kalbant. (...) Manau, kad nebuvo, bet nenoriu spėlioti, nes paskui pasakysiu ne, o ten atsiras, kad buvo, paskui sakys, kad Songaila melagis yra. Bet kiek iš atminties prisimenu, tai ne“, – aiškino A.Songaila.
Per pastaruosius penkerius metus „MG Baltic“ valdoma bendrovė „Mitnija“ kartu su kitais rangovais laimėjo daugiau nei trečdalį visų „Lietuvos geležinkelių“ skelbtų konkursų. 2011-2016 metais „Mitnija“ kartu su partnerėmis pasirašė sutarčių už 280 mln. eurų, likusios įmonės – apie 517 mln. eurų.
„Gelsauga“ savo 2015 metų ataskaitoje nurodo pernai gavusi 12,945 mln. eurų pajamų, o iš statybų veiklos – 1,929 mln. eurų. Šiemet pirmąjį pusmetį „Gelsaugos“ pajamos siekė 8,237 mln. eurų, iš kurių iš statybų veiklos gauta 2,308 mln. eurų.
Gruodžio pradžioje apie pasitraukimą iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto paskelbęs Stasys Dailydka teigė atsistatydinantis, nes prognozuoja nesulauksiąs politinės paramos tiek naujo susisiekimo ministro, tiek Vyriausybės ir Seimo.
