Nuo darbo vietos iki erdvės kūrybai
Personalo, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai, sociologai sutaria, kad biurai neišvengiamai taps tuštesni. Net ir paskiepijus nuo COVID-19 bei suvaldžius pandemijos plitimą, visi darbuotojai kasdien į biurus greičiausiai negrįš. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad biuruose darbuotojai pakaitomis tikisi praleisti 2-4 dienas per savaitę, darbdavių lūkesčiai panašūs.
Į biurus norima grįžti ne tiesiog dirbti nuo aštuonių iki penkių. Darbo biure privalumais ateityje įvardijamas didesnis darbuotojų kūrybiškumas ir buvimo komandos dalimi pojūčio išlaikymas.
Programinės įrangos kūrėjos „Mural“ atliktas kūrybinių darbuotojų tyrimas parodė, kad 47 proc. jų nuotolinio darbo metu jautė kritusį kūrybiškumo lygį ir tik 15 proc. turėjo atvirkštinį jausmą. Akivaizdu, kad inovacijos ir kūrybiški sprendimai lengviau gimsta ten, kur idėjomis ir mintimis dalijamasi bendraujant gyvai, neretai spontaniškai ir neplanuotai.
„Neprisirišime“ prie stalo ir kėdės
Jei anksčiau erdvių santykis biuruose buvo nusvertas darbuotojams priskirtų darbo vietų ar kabinetų naudai, tai po pandemijos jis tikrai kis. Patalpos bus planuojamos ir įrengiamos atsižvelgiant į tai, kaip jos geriausiai patenkins individualius darbuotojų ir bendrus organizacijos poreikius.
Ekspertai prognozuoja, kad daugiau dėmesio bus skiriama įvairaus dydžio susitikimų bei diskusijų kambariams. Į svarbiausiųjų sąrašus iškopia holai, pietų kambariai, poilsio ir relaksacijos zonos, bibliotekos, mini oranžerijos, lauko terasos – ateityje tai bus alternatyvios vietos dirbti. Biurai panašės į namus primenančias vietas, o pasaulyje šis virsmas jau pakrikštytas „antibiurais“.
Kai kurios organizacijos svarsto apie sporto klubų principo pritaikymą, kai darbuotojas neturi konkrečios darbo vietos ir kaskart dirba, kur patogu, o darbui reikiamus daiktus išeidamas palieka rakinamose spintelėse.
Už išaugusį populiarumą pandemijai dėkingos modulinės sienos, slankiosios pertvaros, nuo lubų nuleidžiamos akustinės panelės. Iš pradžių labiau naudotos srautų kontrolei ar atstumų padidinimui, ateityje jos dalins atviro išplanavimo erdves, kurs daugiau individualaus darbo ar susitikimų vietų.
Darbuotojai – svarbiausi
Tarptautinės NT bendrovės „Cushman & Wakefield“ duomenys rodo, kad beveik kas antras (45 proc.) žmogus, pandemijos metu dirbdamas iš namų, jautė emocinį diskomfortą ir gerovės pojūčio trūkumą. Darbuotojai prie to priprato, tačiau nebūtinai jautėsi gerai.
Žmonės išsiugdė įprotį dažniau plauti ir dezinfekuoti ne tik rankas, bet ir įvairius namų paviršius, tad didesnio dėmesio aplinkos higienai tikimasi ir biuruose.
Patogių darbo sąlygų ir susikaupimą skatinančios atmosferos trūkumo išvarginti darbuotojai nekantrauja grįžti į biurus. Šie savo ruožtu darbuotojus turės pasitikti pasižadėdami maksimaliai atliepti jų poreikius ir suteikti sąlygas, reikalingas fizinei ir emocinei gerovei: optimalų patalpų vėdinimą, temperatūrą ir apšvietimą, žemą triukšmo lygį, žaliąsias zonas, sveikatai saugias ir individualiems poreikiams pritaikytas erdves, fizinio aktyvumo veiklas, prieigą prie sveiko maisto.
Daugelis darbdavių šių iš pirmo žvilgsnio smulkmenų svarbą darbuotojų gerovei suprato dar iki pandemijos. To nepadarę turės suskubti, nes tarp to, kaip darbuotojas jaučiasi, ir to, kaip jis dirba, yra stiprus tiesioginis ryšys.
Dėmesys aplinkos higienai – kaip ligoninėse?
Dabartinės kartos pirmą sykį susidūrė su pandemija, kuri padidino jautrumą sveikatos klausimais. Žmonės išsiugdė įprotį dažniau plauti ir dezinfekuoti ne tik rankas, bet ir įvairius namų paviršius, tad didesnio dėmesio aplinkos higienai tikimasi ir biuruose.
Visuomenės baimės dėl ateityje galinčių atsirasti naujų virusų pakeis biurų veidą. Šie kai kuriais atžvilgiais taps panašūs į gydymo įstaigas. Apdairiau bus renkamos apdailos medžiagos – pavyzdžiui, stiklas, plienas ar akmuo lengviau ištveria plovimą, šveitimą ir dezinfekavimą, kurie po pandemijos išliks dažnesni. Kalbama jau ne tik apie oro filtravimo ir automatinio vėdinimo būtinybę, bet ir galimybę jį dezinfekuoti naudojant ultravioletinius spindulius skleidžiančią įrangą.
Tolimesnės ateities vizija – bekontaktis biuras, kuriame liftai iškviečiami ne mygtukais, o išmaniosiomis telefonų programėlėmis, konferencijų salėse šviesos, garso ir vaizdo sistemos kontroliuojamos balsu, tualete nuleisti vandenį ar atidaryti durims pakanka pamoti ranka. Masinės tokių pokyčių bangos artimiausiu metu nesitikima, tačiau svarstymai parodo, kokia svarbi ateities biuruose bus aplinkos švara.
Auga pasiekiamumo svarba
Porą pastarųjų dešimtmečių komercinės erdvės krypo taip vadinamojo lengvai pasiekiamo urbanizmo (angl. walkable urbanism) linkme – palankiausiomis vietomis biurams buvo laikomi miestų centrai arba mikrorajonai prie transporto arterijų. NT ekspertai „Cushman & Wakefield“ pastebi, kad nors konkreti vieta vis dar yra svarbus pasirinkimo kriterijus, pastaruoju metu vis aktualesnis tampa jos pasiekiamumas.
Dirbdami iš namų žmonės sutaupė laiką, anksčiau skirtą kelionėms į ir iš darbo, išvengė stresinių situacijų ieškant vietos pastatyti automobilį, tad tai ir ateityje gali paveikti daugelio apsisprendimą, iš kur dirbti. Prognozuojama, kad šiuo aspektu biuro lokacijos reikšmė augs: greitai atvykti, patogiai pasistatyti automobilį, saugiai palikti dviratį ar paspirtuką, lengvai pasiekti biurą iš transporto stotelės, į prekybos, paslaugų ir maitinimo vietas nueiti pėsčiomis – šios galimybės popandeminiame pasaulyje darbuotojams taps dar svarbesnės.
