Vyriausybė trečiadienį suteikė Finansų ministerijai įgaliojimus iki 2023-ųjų pabaigos atstovauti Lietuvai sprendžiant su „Snoru“ susijusius ginčus. Tokie įgaliojimai ministerijai jau buvo suteikti 2012 metais, tačiau jie galiojo tik iki 2016-ųjų pabaigos.
Ministerijai suteikta teisė samdyti teisininkus ir ekspertus, jei reikės, derėtis dėl taikos susitarimų ir kita. Tam ji galės išleisti iki 3 mln. eurų.
Finansų ministerija gegužės pradžioje gavo pranešimą apie Rusijos fondo ieškinį Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce, ICC) arbitražo teismui Paryžiuje – į jį atsakyti reikia per 30 dienų. Portalo lrytas.lt teigimu, preliminari ieškinio suma siekia 1,1 mlrd. eurų.
Pretenzijoje teigiama, kad Lietuva, likvidavusi „Snoro“ banką ir neatlyginusi žalos V.Antonovui, pažeidė keturis su Rusija pasirašytos sutarties dėl abipusės investicijų apsaugos punktus.
V.Antonovas 2016 metais jau buvo inicijavęs ieškinį Lietuvai Maskvos arbitražo teisme, kur siekė prisiteisti daugiau nei pusės milijardo eurų žalos atlyginimą dėl „Snoro“ nacionalizavimo. Byla buvo nutraukta Lietuvai nusprendus pasinaudoti tarptautinės teisės garantuojamu valstybės imunitetu nuo Rusijos teismų jurisdikcijos.
„Snoras“ buvo nacionalizuotas ir jo veikla sustabdyta 2011 metų pabaigoje. Lietuvos prokurorai šių metų sausį baigė ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimo – įtarimai pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Raimondui Baranauskui bei V.Antonovui.
Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį. Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
