15min jau antrus metus iš eilės skelbia Vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuką, o paskutiniame šių metų straipsnių cikle – pokalbis su penktoje sąrašo vietoje atsidūrusios transporto ir logistikos bendrovės „ME investicija“ valdybos nariu, „Girteka Holding“ generaliniu direktoriumi Edvardu Liachovičiumi.
Kaip parodė 15min Vertingiausių Lietuvos įmonių tyrimas, „ME investicija“ vertė šiemet pasiekė daugiau 1,27 mlrd. eurų.
E.Liachovičius atskleidė, kad įmonės vertė per artimiausius penkerius metus turėtų padvigubėti, o strateginis bendrovės tikslas – iki 2026 metų pagal pajamas patekti į didžiausių Europos logistikos įmonių dešimtuką. Tiesa, tam reikės padvigubinti apyvartą – 2020 metais ji siekė 1,17 mlrd. eurų.
Su didžiausios transporto ir logistikos grupės vienu iš vadovų kalbėjomės ir apie tai, kuo Lietuvos transporto bendrovės unikalios Europoje, kodėl Lietuvos transporto sektorius remiasi darbuotojais iš trečiųjų šalių, o ne bando pritraukti šalies bedarbius bei vairuotojų darbo sąlygas, nes šių metų žurnalistiniai tyrimai atskleidė darbuotojų išnaudojimą transporto sektoriuje.
– Kaip apibūdintumėte 2020-uosius – kokie jie buvo „ME investicijai“ ir „Girteka logistics“? Apyvarta augo, pelnas šiek tiek traukėsi – ar pasiekėte keltus tikslus?
– Esu dėkingas kiekvienam darbuotojui už tą rezultatą, kurį sugebėjome pasiekti. Nebuvo lengva. Pelnas nėra pagrindinis rodiklis. Labai džiaugiuosi, kad augo mūsų pardavimai ir labai džiaugiuosi, kad per sunkiausius laikotarpius sugebėjome užtikrinti visų vilkikų judėjimą.
Pastaruosius 10 metų augome po 25 proc. per metus – įmonė dvigubėjo vidutiniškai kas trejus metus.
Taigi įmonė nebuvo sustojusi, nemažinome darbuotojų skaičiaus – mes augome. Supratome dar kartą, kad transportas atlieka kritiškai svarbią funkciją, nes nė viena Europos šalis nebuvo sustabdžiusi transporto judėjimo. Labai džiugu, kad prisidėjome, jog nesustotų ir kiti verslai. Dar kartą esu dėkingas kiekvienam darbuotojui, ypač vairuotojams, nes dirbti tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis – tikrai nebuvo lengva, teko prisitaikyti.
– O kokie yra 2021-ieji? Kada pajutote atsigavimą?
– Tam tikrą atsigavimą pajutome pernai rudenį. Supratome, kad gyvenimas grįžta prie įprastos tvarkos. O šie metai bus gana geri – tai bus tvaraus augimo metai. Labai džiaugiuosi, kad sugebame su tuo augimu tvarkytis, pritraukti darbuotojus, juos išlaikyti. Aišku, yra iššūkių. Vieni pagrindinių iššūkių – didėjantys kaštai.
– Kodėl jie didėja?
– Galima pažiūrėti iš trijų perspektyvų. Apie trečdalį mūsų kaštų sudaro degalai. Matome, kaip keičiasi degalų kainos degalinėse – kurą perkame tose pačiose degalinėse. Taip pat didėja atlyginimai tiek vairuotojams, tiek administracijos darbuotojams.
O dėl sutrikimų logistikos grandinėje trūksta ir gerokai brangsta vilkikai ir puspriekabės. Jų sunku gauti laiku dėl visiems žinomų priežasčių. Mūsų partneriams nėra lengva pagaminti to, ką buvo pažadėję. Be to, puspriekabių kainos kyla.
Nežiūrint padidėjusių kainų, mes suprantame, kad toliau turime atnaujinti vilkikų parką, nors ir eksploatuojame vieną naujausių parkų Europoje. Tai mums svarbu dėl trijų priežasčių. Tai geresnė darbo aplinka vairuotojams, nauji vilkikai ekologiškesni, be to, nauji vilkikai saugesni, o keliuose mes visi važiuojame.
– Esate minėjęs, kad jei įmonė neauga dviženkliais skaičiais, jaučiatės nepasiekęs tikslų. Ar 2021-aisiais pavyks pasiekti tokio augimo?
– „Girteka“ visą laiką augo – pastaruosius 10 metų augome po 25 proc. per metus. Tai yra įmonė dvigubėjo vidutiniškai kas trejus metus. Panašų augimą norime išlaikyti ir ateityje. Be to, tikiu, kad šiais metais turėsime dviženklį augimą.
– Skaičiuojate, kad esate didžiausias nuosavą vilkikų parką turintis vežėjas Europoje, tačiau užimate tik vieną procentą rinkos. Kodėl tiek nedaug?
– Esame didžiausias kelių transporto vežėjas tarptautiniais maršrutais Europoje. Keliais važinėja apie devynis tūkstančius „Girtekos“ vilkikų, registruotų skirtingose šalyse.
Lietuvoje galime surasti 5–10 įmonių, kurios eksploatuoja tūkstanties ar didesnį vilkikų parką. Tokių įmonių sunku surasti visame žemyne.
Reikia pripažinti, kad Europos rinka labai fragmentuota, yra daug mažų ir vidutinių įmonių. Iš kitose pusės, tiek „Girteka“, tiek kitos lietuviškos įmonės unikalios, nes Lietuvoje galime surasti tarp penkių ir dešimties įmonių, kurios eksploatuoja tūkstanties ar didesnį vilkikų parką. Vieną tokią įmonę gal galime rasti Latvijoje, vieną Vengrijoje, gal dar kur nors. Tokių įmonių sunku surasti visame žemyne. Tai unikalu, ką turime mūsų šalyje.
– Kodėl?
– Manau, kad tai susiklostė istoriškai. Manyčiau, kad prieš 30 metų, kai įvyko dideli pokyčiai ir mūsų šalis tapo nepriklausoma, atsirado galimybė vystyti pervežimus tarp Rytų ir Vakarų.
Nuo to tikriausiai pradėjo didelė dauguma mūsų kolegų. Po to atsirado galimybė vystyti pervežimus iš Skandinavijos į Europą. Kai įstojome į Europos Sąjungą, atsirado galimybė pervežti ir Europos viduje. Manau, kad buvome sukaupę daug žinių, kaip tai reikia daryti. Tikriausiai Lietuvoje nėra tiek daug patrauklių tradicinių verslų, į kuriuos galima investuoti. Istoriškai lietuviškos įmonės užkariavo labai stiprią padėtį Europos rinkoje.
– Bet tik vienas procentas Europos rinkos užkariautas. Kodėl tiek nedaug?
– Turime galimybių augti. Pasikartosiu, nes rinka labai fragmentuota – didelė dauguma, apie 90 proc., transporto įmonių Europoje įdarbina mažiau nei dešimt darbuotojų. Yra atskirų rinkų, pozicijų, kur esame pasiekę daug didesnius pervežimo skaičius.
– Pavyzdžiui?
– Jei kalbėtume apie tam tikras logistikos nišas – pervežimas šviežios lašišos ir baltos žuvies iš Norvegijos – manau, kad išvežame apie trečdalį visos žuvies iš Skandinavijos į Europą.
Jeigu kalbėtume apie kitą kryptį iš Vakarų į Rytus, tikriausiai, kad išvežame apie 50 proc. vyno ir kito alkoholio iš Vakarų Europos į Rusiją. O kalbant bendrai, tikriausiai užimame apie 10 proc. pervežimų tarp ES ir Rusijos.
Bet tai tam tikri nišiniai pasiekimai. Pagrindinė mūsų rinka – ES rinka, ten generuojame pusę mūsų pardavimų.
– Sakote, kad matote vietos augti, nes kol kas rinkos dalis siekia vieną procentą. Koks užsibrėžtas tikslas, kokią rinkos dalį bandytumėte artimiausiais metais atsigriebti?
– Mes kiek kitaip skaičiuojame savo tikslus. Anksčiau tikslą skaičiavome vilkikų skaičiumi – 2017 metais suplanavome, kad norime valdyti 10 tūkst. vilkikų parką. Tikriausiai tą įvykdysime kitais metais.
Dabar gyvename su nauja strategine svajone – pagal pardavimus norime būti tarp TOP10 didžiausių logistikos kompanijų Europoje.
Išvežame apie trečdalį visos žuvies iš Skandinavijos į Europą.
Reikia atskirti pervežimo arba vežėjo ir logistikos įmonę. Dabar nesame nei dešimtuke, nei dvidešimtuke didžiausių logistikos kompanijų. Logistikos įmonės nebūtinai samdo vairuotojus ar perka vilkikus. Dažniausiai jos atlieka logistikos operacijas – tarpininko vaidmenį tarp kliento ir vežėjo, bet jos sudaro Europos rinkos pagrindą.
Dabar gyvename su nauja strategine svajone – norime būti tarp top 10 didžiausių logistikos kompanijų Europoje.
Turėtume padvigubinti pardavimus per artimiausius penkerius metus, tada galėtume kalbėti apie buvimą tame dešimtuke. Tačiau savaime skaičiai – apyvartos ir pelno – nėra svarbiausi. Labai svarbu, koks darbdavys būsime mūsų vairuotojams ir administracijos darbuotojams. Labai svarbu, kiek prisidėsime prie tvarumo, kalbu apie ekologiją, ir saugumo keliuose. Taip pat svarbu, kokį pėdsaką paliksime Lietuvoje – dabar esame didžiausias paslaugų eksportuotojas. Mūsų eksportas sudaro 98 proc. apyvartos.
– Šiais metais „ME investicija“ atsiduria Vertingiausių Lietuvos įmonių penketuke, bendrovės vertė pasiekė 1,27 mlrd. eurų. Kas labiausiai lėmė „Girtekos“ grupės kilimą į vertingiausių įmonių viršūnę?
– Nesame listinguojama įmonė. Įmonės vertės skaičiavimas parodo dabartinę situaciją ir kiek mūsų sprendimai buvo sėkmingi praeityje. Tai neatspindi mūsų potencialo ateityje. Dabar pagrindinę vertę kuriame atlikdami tradicinius pervežimus.
Mūsų gebėjimas augti, pritraukti geriausius darbuotojus ir gebėjimas dirbti su stambiausiais klientais ES. Darbuotojai ir klientai – du pagrindiniai ramsčiai, kodėl augome ir kodėl dabar esame ten, kur esame.
Įmonės vertės skaičiavimas parodo dabartinę situaciją ir kiek mūsų sprendimai buvo sėkmingi praeityje. Tai neatspindi mūsų potencialo ateityje.
– Pakalbėkime apie darbuotojus. 15min atliko tyrimą „Šiuolaikinė vergovė“, kuris atskleidė sunkias darbuotojų sąlygas, vairuotojų išnaudojimą šiame sektoriuje. Taip pat buvo minima ir Jūsų įmonė. Kolegos iš Laisvės TV atliko kitą tyrimą, kuris parodė tą patį. Didelė dalis žmonių galvos, kad į vertingiausių sąrašą papuolėte dėl to, kad išnaudojate darbuotojus – darbuotojų sąskaita. Ką galite atsakyti į tokią kritiką?
– Suprantu tai dvejopai. Manau, kad didelė dalis faktų, kurie buvo parodyti tiek Laisvės TV, tiek 15min tyrimuose, yra svetimi „Girtekai“. Tai nėra apie mus.
– Liudijo vairuotojai, dirbantys ir jūsų įmonėje.
– Visiškai suprantu. Kiekvienas tas epizodas labai gerai man žinomas. Jei kalbėtume apie 15min tyrimą, negaliu sakyti, kad jis kažkuo užsibaigė, jis sustojęs kažkur viduryje...
– Kalbėkime apie tai, ką sako darbuotojai.
– Ką kalba vairuotojai, ką kalba žmonės aplink. Nežiūrint tai, kad transporto sektoriuje sukuriamos geriausios sąlygos darbuotojams, suprantame, kad daroma per mažai ir darysime daugiau.
Suprantame, kad visuomenės reikalavimas daug didesnis, reikia dar daugiau daryti. Suprantu, kad jei turime tokių signalų, turime dar daugiau dirbti. Visko pasitaiko įmonėje, turime 20 tūkst. darbuotojų, turime skirtingų klausimų. 20 tūkst. darbuotojų – tai vidutinio miestelio gyventojų skaičius. Be abejo, turime ir gerų, ir nelabai gerų dalykų. Jei yra nukrypimų, reaguojame ir tobulėjame. Manau, kad mums gerai sekasi.
– Gal galite konkrečiai pasakyti: žurnalistiniai tyrimai išryškino skaudulius transporto sektoriuose – kalbėta apie neteisėtus išskaičiavimus iš atlyginimų, apie tai, kad didžioji dalis atlyginimų išmokami dienpinigiais. Ko konkrečiai jūsų įmonė, reaguodama į tuos signalus, ėmėsi, kad pagerintų darbuotojų padėtį?
– Jei prisiminsiu problemų, kurios buvo parodytos filmuose, tyrimų medžiagoje, spektrą – didelė dalis buvo apie išmokėjimą grynais. Išmokėjimo grynaisiais beveik neturime jau apie metus laiko. Mes tai panaikinome iki pandemijos, daug anksčiau nei buvo atlikti tyrimai, daug anksčiau nei tai daro rinka.
Klausimai, kai vairuotojams neapmokama už kelionę iki vilkiko iš Lietuvos ir Lenkijos – nuo transporto bazės iki vilkiko – taip pat nėra apie „Girteką“. Dokumentai, kurie pasirašomi vairuotojams nesuprantama kalba, – nėra apie „Girteką“.
– Išskaičiavimai iš atlyginimų?
– „Girtekoje“ nėra jokių neteisėtų.
– Ar melagingi buvo liudijimai?
– Nesiimu spręsti, ar melagingas, čia būtų tam tikra etiketė tam tikram žmogui. Neteisėtų nelegalių išskaičiavimų „Girtekoje“ nebuvo ir nėra.
– Bet jūs sakote, kad reikia gerinti darbuotojų padėtį transporto sektoriuje. Ar ketinate ką nors konkrečiai daryti? Atlyginimo didžiąją dalį sudaro dienpiniginiai – gal šitą tvarką keisite?
– Visų pirma, suprantame, kad turime daryti dar daugiau, nes iš didžiausių žaidėjų rinkoje turi būti ir didžiausias reikalavimas. Natūraliai didžiausias žaidėjas rinkoje turi rodyti pavyzdį, turi būti geriausias.
– Gal galite duoti pasižadėjimą, ką konkrečiai pagerinsite artimiausiais metais?
– Neabejotinai. Kalbant apie atlygio struktūrą – atlyginimai ir dienpinigiai, tikriausiai tai turi būti sprendžiama visos Europos mastu. Mes dalyvaujame tarptautinėje rinkoje, pervežimuose tarp skirtingų ES šalių ir panašią sistemą turi dar 10 ar 15 ES šalių.
Jei pakeitimai visiems galiotų vienodi, būtų labai gerai dalyvauti tame ir tai prisidėtų prie vairuotojų darbo sąlygų gerinimo. Iš mūsų pusės, ką galime daryti – perkame naujus vilkikus, nes juose vairuotojai praleidžia didžiąją dalį laiko. Nuo to priklauso, kaip jie saugiai, komfortabiliai jaučiasi. Ir labai svarbu žmogiškas požiūris į vairuotoją. Esu jau kalbėjęs, kad kiekvienas vairuotojas turi mano mobiliojo telefono numerį – kasdien turiu galimybę bendrauti su dviem–trim vairuotojais. Suprantu, kad darbas sunkus – jis gerai apmokamas, bet sunkus.
– Sutiktumėte, kad dabar galiojanti tvarka – tai, kad didžioji dalis atlyginimo išmokama dienpinigiais, turėtų būti keistina?
– Be abejo.
– Esate didelis žaidėjas rinkoje, gal galite rodyti lyderystę ir imtis to pirmieji?
– Dalyvaujame tarptautinėje rinkoje, atliekame pervežimus didžiausiems klientams visoje ES. Sąlygų gerinimas kainuoja pinigų.
– Ar galite sau tai leisti?
– Jei leis visa rinka. Principai turi būti keičiami visoje rinkoje – būčiau laimingas, jei keistųsi visoje rinkoje tuo pačiu metu. Lietuva yra tik viena iš šalių, kuri dalyvauja tuose pervežimuose.
– Pereikime prie kitų temų ir problemų transporto sektoriuje. „Linava“ teigia, kad situacija ekstremali – tragiškai trūksta darbuotojų, klientai vis dažniau nutraukia sutartis su vežėjais. Kiek ši situacija aktuali jums? Ar irgi tai pajutote?
– Be abejo, mes esame tos sistemos dalis. „Girtekoje“ dirba apie 16 tūkst. vairuotojų. Mes puikiai žinome tas problemas. Išskirčiau keletą krypčių. Ką daro pati įmonė: kiek vairuotojų pasirenka dirbti įmonėje, kiek čia gera vairuotojui, kokia kaita įmonėje. 60 proc. vairuotojų į „Girteką“ ateina pagal draugų rekomendacijas. 40 proc. tų, kurie palieka „Girteką“, per dvejus metus grįžta. Mes su tuo neblogai tvarkomės, prie to prisideda ir vadyba.
– Ar jaučiate darbuotojų trūkumą?
– Neabejotinai.
– Kiek šiandien galėtume įdarbinti naujų darbuotojų?
– Per metus priimame ne mažiau penkis tūkstančius darbuotojų.
– Bet kiek šiandien laisvų darbo vietų?
– Mes gerai tvarkomės, beveik neturime stovinčių vilkikų – įdarbiname apie šimtą vairuotojų per savaitę. Mūsų planas per savaitę priimti 20 vairuotojų ir 4 administracijos darbuotojus.
– Tad pavyksta surasti darbuotojų? Nejaučiate problemos?
– Jaučiame problemą, bet mes ją sprendžiame kiek kitaip. Sprendžiame pagal tai, kokiose šalyse registruoti vilkikai ir kur įdarbiname vairuotojus. Mūsų vilkikai registruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Danijoje.
Per metus priimame ne mažiau penkis tūkstančius darbuotojų.
– Ar kitose rinkose lengviau rasti darbuotojų?
– Yra, kur lengviau, kur sunkiau. Situacija keičiasi. Aišku, kad Lietuvoje yra tam tikri dalykai, kurie man sunkiai suprantami. Pavyzdžiui, įvedimas kvotų užsieniečių darbinimui – to nedaro nei Lenkija, nei Latvija, nei Rusija, nei Vokietija, jei kalbame apie ES piliečius. Tada atsirandame šiek tiek keistoje situacijoje – nes vienoje šalyje yra tie apribojimai, kaimyninėse – nėra.
– „Linava“ prašo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skirti papildomai 15 tūkst. kvotų, kad galėtų įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių, nes šių metų kvotos išnaudotos gegužę. Ar aktualu tai ir jums?
– Be abejo, mums aktualu. Bet man nėra aišku, kokie valstybės tikslai, strateginė svajonė kelių transporto sektoriuje.
„Girtekos“ strateginė svajonė – esame čia, norime būti ten. Bet man nėra suprantama, kur norime būti kaip šalis su tarptautiniais pervežimais Europoje. Mobilumo paketo atėjimas buvo kontraversiškas. Bet man nėra aiški ir tranzito vystymo tarp Vakarų ir Rytų pozicija. Kai studijavau universitete, lyg buvome tranzitinė šalis, dabar man taip neatrodo. Man atrodo, kad nelabai aiškiai žinome, ko norime.
Jei transporto sektorius generuoja 12–13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 6–7 proc. sudaro kelių transportas, tikriausiai tai yra labai svarbi dalis. Didžioji dalis mūsų paslaugų – eksporto paslaugos. Lietuvos vežėjai turi išlikti konkurencingi užsienio rinkose, priešingu atveju, konkurencingi bus kitų šalių vežėjai. Matematiškai bus taip. Kokias sąlygas sudaro vienos šalys, kokias kitos. Kaip tos valstybės vertina, kiek tai svarbu, kokie tikslai – didinti šio sektoriaus sukuriamo BVP dalį, ar mažinti. Gali būti tikslai skirtingi, nebūtinai didinti.
– Bet kodėl neįdarbinami Lietuvos darbuotojai – Lietuvoje yra 93 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Kodėl transporto sektorius remiasi darbuotojais iš trečiųjų šalių?
– Nenoriu būti korektiškas arba nekorektiškas. Visų pirma, ar tie žmonės iš tikrųjų nori dirbti. Mano galva, ne kiekvienas žmogus, kuris neturi darbo šiuo metu, linkęs dirbti. Antra, kaip valstybės politika skatina, kad tie žmonės siektų įsidarbinti, ar jiems patogiau nedirbti.
Nieko nenoriu įžeisti, bet reikia atsakyti, ar norima dirbti, kokia valsybės pozicija. Nėra ką slėpti, tarptautiniai pervežimai yra viena didelė rinka – ta rinka turi du reguliavimus: Vakarų ir Rytų Europos.
Žmonės, kurie turi ES pasą, gali surasti kiek geriau apmokamas darbo vietas Vakarų Europoje. Yra šalys, kur leidžiama įdarbinti trečiųjų šalių darbuotojus.
Kalbame ne tik apie atlyginimų lygius. Ne paslaptis, kad vairuotojas, dirbantis Vokietijoje, uždirba panašų atlyginimą kaip Lietuvoje. Jei apie atlyginimo sumą su komandiruotpinigiais kalbėtume, neto pajamas per mėnesį. Valstybė papildomai apmoka už auginamus vaikus. Vairuotojas, padirbęs penkerius metus Vokietijoje, įgauna teisę į vokišką pensiją. Yra klausimai kompleksiški. Transporto įmonės nesikrato atsakomybės. Turi būti siūlomos darbo vietos. Visiems norintiems dirbti darbo vietų turime.
– Bet vis dėlto, gal neatsiranda tų darbuotojų iš Lietuvos už siūlomą atlyginimą? Jei atlyginimas ir sąlygos būtų geresnės, nereikėtų kvotų? Kaip galvojate?
– Vairuotojų pajamos dabar rinkoje stipriai auga dėl vairuotojų trūkumo. Rinka reaguoja, tad bus galima palyginti, kokią tai daro įtaką neįdarbintų žmonių skaičiui Lietuvoje. Ar tie skaičiai tarpusavyje koreliuoja. Vairuotojų pajamos didėja, pažiūrėkime, kas pasikeis, kokia dalis tų žmonių, kurie neturi darbo, norės dirbti už didesnius pinigus.
Beveik 95 proc. pervežimų atliekame tiesiogiai Europos, pasaulio prekės ženklams.
– Ar „Girteka“ bando pasiekti neturinčius darbo, gal turite savo akademiją, kaip kitos įmonės?
– Buvome vieni pirmųjų, kurie įsteigė vairuotojų akademiją. Neišdavinėjame vairuotojų pažymėjimų, bet vairuotojo pažymėjimas ir kvalifikuotas tarptautinių pervežimų vairuotojas yra skirtingi dalykai.
Edukuojame žmones, kurie turi vairuotojo pažymėjimą. Akademijoje įdarbinti 40 darbuotojų, kurie moko vairuotojus: yra mokomosios klasės, mokomieji vilkikai. Mokomės važiuoti, taisyklių, vairavimo skirtingomis sąlygomis.
Paruošti profesionalų vairuotoją, kuris važiuoja į Norvegiją slidžiais keliais, ir kuris atlieka pervežimus iš Vakarų Europos į Rytus su muitinės formalumais, yra du skirtingi dalykai. Tai reikalauja skirtingo paruošimo. Investuojame į tai ir iš dalies dėl to vairuotojai renkasi mūsų įmonę– nutiesiame kelią nuo žmogaus, kuris turi vairuotojo pažymėjimą, iki profesionalaus vairuotojo. Tarp šių dviejų sąvokų yra nemažai darbo tiek pačių vairuotojų, tiek mūsų kolegų.
– Vairuotojų trūksta ir kitose rinkose – Jungtinėje Karalystėje jaučiamas didelis trūkumas. Pranešama, kad prekybos tinklai priversti išmesti šviežius produktus. Gal bandysite pasinaudoti situacija ir padidinti rinkos dalį šioje rinkoje?
– Nevadinčiau to pasinaudojimu situacija. Manyčiau, kad reikia padėti klientams išspręsti jų problemas. Kiek leidžia taisyklės, mes tame dalyvaujame – kalbu apie pervežimus iš JK, į JK ir tos šalies viduje.
Tai kaip pagalba mūsų klientams išspręsti problemas jų logistikos grandinėje. Mūsų įmonės tikslas – pristatyti klientų pažadus jų pačių klientams. Jei klientas turi problemų, turime padėti. Dirbame su didžiausiais, garsiausiais Europos prekės ženklais.
– Gal galite juos paminėti?
– Konkrečių vardų nenorėčiau sakyti, bet yra baldų pramonės gigantas, tikriausiai žinome, apie kokią įmonę kalbu. Mūsų klientas yra ir elektroninės prekybos gigantas, turime klientų iš greito vartojimo prekių (angl. FMCG) segmento, automobilių pramonės. Su kiekvienu automobilių gamintoju esame dirbę. Beveik 95 proc. pervežimų atliekame tiesiogiai Europos, pasaulio prekės ženklams.
– Pabaigai pakalbėkime apie ateities planus. Transporto sektorius ne pirmą kartą susilaukė priekaištų dėl neskaidrumo. Vienas iš būdų parodyti įmonės skaidrumą, žengti į akcijų biržą. Ar svarstote tokius planus, ar sakote ne?
– Nesakome ne, bet artimiausius trejus–penkerius metus tai nėra numatyta mūsų planuose. Planuojame artimiausius penkerius metus tikrai aktyviai dirbti šiame versle. Manome, kad yra kitų būdų parodyti įmonės skaidrumą, įmonės kuriamą vertę ne tik klientams ir darbuotojams, bet ir bendruomenei. Kitais metais pradėsime skelbti konsoliduotus rezultatus visos pervežimo veiklos – tai nėra įprasta pervežimo bendrovėms.
– „Telia Lietuva“ vadovas sakė, kad jo tikslas buvo, kad įmonė pasiektų milijardo eurų vertę. Kokį tikslą keliate sau ir koks yra „Girtekos“ grupės potencialas? Kiek įmonė gali būti verta?
– Potencialas yra augti kartais, ką rodėme ir savo istorijoje. Mūsų tikslas – padvigubinti vertę per trejus–penkerius metus.
– Paskutinis mano klausimas. Sakoma, kad vežėjai yra kaip lakmuso popierėliai, kurie pirmieji pamato, kaip keičiasi ekonominis pulsas, pirmieji pastebi krizės ir perkaitimo ženklus. Kaip šiuo metu apibūdintumėte Lietuvos ir Europos ekonominę sveikatą?
– Visų pirma, kaštų ir kainų augimas – brangsta viskas, didėja atlyginimai, brangsta kuras, vilkikai, tikriausiai brangs pervežimo paslaugos.
Verslo įmonės priprato prie didėjančių kaštų ir didėjančių kainų.
Kita tendencija, panašu, kad vartojimas yra ganėtinai didelis, verslo įmonės priprato prie didėjančių kaštų ir didėjančių kainų.
Toks jausmas, kad ieškome šiokios tokios naujos pusiausvyros kainodaroje. Buvo viena pusiausvyra, turėjome įsivaizdavimą – tokiame lygyje yra pervežimo kainos, tokiame lygyje – atlyginimai, vilkikų kainos. Panašu, kad dabar esame augimo fazėje, kur sustosime, pamatysime, gal po trijų–šešių mėnesių – pavasarį bus įdomu palyginti su tuo, kur esame rudenį.
