„Go Planet Travel“ bankrotas: Martynas Laivys užlipo ant to paties grėblio – didžiulės skolos ir likimo valiai palikti turistai

Domėtis „Go Planet Travel“ 15min.lt pradėjo tuomet, kai Larnakos oro uoste kelioms valandoms įstrigo daugiau nei pusšimtis lietuvių. Bendrovė karštai neigė, kad turi finansinių problemų, tačiau ketvirtadienį paaiškėjo, kad ji jos keleivius skraidinančiai avialinijų kompanijai „Grand Cru Airlines“ skolinga 4 mln. litų. Kai aviakompanija paskelbė, kad dėl skolų nutraukia bendradarbiavimo sutartį, „Go Planet Travel“ pati pasiskelbė nemoki. Į Antaliją nuskridęs 100 bendrovės klientų liko oro uoste, nes paaiškėjo, kad už jų viešbučius nesumokėta. Penktadienį iš Vilniaus į Kretą ketinę skristio bendrovės klientai grįžo namo.

„Go Planet Travel“ įtarimų sukėlė dėl už jos stovinčio verslininko M.Laivio, kuris nuvarė į bankrotą bendrovę „Star Team Group“, palikusią didžiules skolas. Nors formaliai jis nėra pagrindinė šios istorijos figūra, proceso eiga labai primena „Star Team Group“ bankrotą, už kurį M.Laivys taip ir neatsakė.

Pora bendrovių – jau kapuose

Kelionių organizavimo ir aviacijos verslą vystė ir prieš kelerius metus bankrutavusi „Star Team Group“, kuriai vadovavo dabartinis „Go Baltic Travel“ direktorius M.Laivys. „Star Team Group“ priklausanti skrydžių bendrovė „Star 1 Airlines“ bandė užimti nacionalinių Lietuvos avialinijų bankroto užpildytą nišą.

Nacionalinės Lietuvos oro linijos „flyLAL–Lithuanian airlines“ veikė  daugiau nei 18 metų. Nuo 1991-ųjų iki 2005-ųjų bendrovę valdė valstybė, vėliau ji buvo privatizuota. Oro linijas su partneriais įsigijo žinomas verslininkas Gediminas Žiemelis. Tačiau 2009 m. aviakompanija neatlaikė finansų krizės ir bankrutavo.

Bendrovės veikla išskaidyta, įkurta grupė „flyLAL Group Services“ (dabar „Avia Solutions Group“). Tų pačių savininkų valdoma „flyLAL Charters“, kuriai vadovavo ir dabar „Air Lituanica“ vairą perėmęs E. Zubrus, virto „Small Planet Airlines“, vykdančia užsakomuosius skrydžius, nuomojančia orlaivius su įgula ir siūlančia vienkartinius užsakomuosius skrydžius. 

Žlugusią „flyLAL–Lithuanian airlines“ bandė pakeisti 2009 metais įkurta lietuviška pigių skrydžių bendrovė „Star1 Airlines“, bet ji nedirbo nė pusantrų metų.

Bendrovė vykdė užsakomuosius skrydžius, taip pat reguliariai skraidino į Barseloną, Londoną, Dubliną, Edinburgą, Milaną. Dukterinė skrydžių bendrovės įmonė užsiėmė ir turizmo verslu. Tačiau jau mažiau nei po metų nuo veiklos pradžios bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Bendrovės vadovas M.Laivys karštligiškai bandė surasti strateginį investuotoją, bet jam nepavyko: „Star1 Airlines“ iškelta bankroto byla.

M.Laivys – nekaltas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužę priėmė nutartį, kuria buvęs bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star 1 Airlines“ vadovas M.Laivys pripažintas nesukėlusiu daugiau nei 10 mln. Lt nuostolių bendrovei.

Sprendimas priimtas buvusio „Star 1 Airlines“ vadovo teisiniams patarėjams įrodžius, kad buvęs bendrovės „Star 1 Airlines“ vadovas veikė bendrovės interesais ir jo priimti verslo sprendimai buvo teisėti. 

Buvęs bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star 1 Airlines“ vadovas M.Laivys pripažintas nesukėlusiu daugiau nei 10 mln. Lt nuostolių bendrovei.

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, pagal kurią buvęs „Star 1 Airlines“ vadovas laikytas atsakingu už dalį bendrovės patirtų nuostolių (2,5 mln. Lt).

Nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija ir padedamas teisininkų, buvęs vadovas prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo reikalavimai jo atžvilgiu buvo atmesti.

Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad visi „Star 1 Airlines“ patirti nuostoliai buvo nulemti 2010 m. balandžio 15 d. Islandijos ugnikalnio išsiveržimo, taip pat neišvengiamos verslo rizikos, nulemtos itin sudėtingų konkrečios rinkos, kurioje bendrovė „Star 1 Airlines“ vykdė savo veiklą, sąlygų, taip pat ypač aštrios konkurencijos turizmo rinkoje. 

M.Laivys jau ne pirmą kartą teismuose išvengia nuostolių atlyginimo. „Star Team Group“ jis įkūrė po to, kai atsisveikino su kelionių organizatoriumi „Tez Tour“. Netrukus „Tez Tour“ kreipėsi į teismą ir bandė iš M.Laivio prisiteisti 1,3 mln. litų. Tačiau „Tez Tour“ nepavyko įrodyti, kad M.Laivys savo vadovavimo metu bendrovei padarė tiek nuostolių.

Visos gijos veda į Kiprą

Jurgitos Lapienytės nuotr./Kipras

„Go Planet Travel“, Registrų centro duomenimis, valdo Kipre registruota „Grand Go Group“, turinti 5 tūkst. akcijų ir 675 akcijas turintis verslininkas Saulius Vaitkevičius. Įmonei, Registrų centro duomenimis, vadovauja Vidmantas Stonys. „Grand Go Group“ holdingą gegužės pradžioje už neskelbiamą sumą įsigijo verslininko Sauliaus Vaitkevičiaus valdoma grupė „WPI investments“.

„Grand Go Group“ slepiasi ir už kito kelionių organizatoriaus – „Go Baltic Travel“.  Bendrovei, Registrų centro duomenimis, vis dar vadovauja M.Laivys.

Kipro „Grand Go Group“ buvo įsigijusi ir kontrolinį Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Grand Cru Airlines“ akcijų paketą, tačiau gegužės pabaigoje jį pardavė. S.Vaitkevičius ketina šį sandorį ginčyti.

„Grand Go Group“ organizuojamas turistines keliones pardavinėjo ir bendrovė „Neoturas“, kuriai vadovauja M.Laivio žmona Daiva Laivienė. Jai priklauso pusė įmonės akcijų, likusią pusę lygiomis dalimis dalijasi „Go Planet Travel“ vadovas V.Stonys ir Miglė Šilinytė, 24 metų mergina, apie kurią internetas informacijos šykšti.

Gruzijoje kaltintas korupcija

„Grand Go Group“ savininkas S.Vaitkevičius turėjo problemų su Gruzijos teisėsauga. Pernai gegužę jis buvo sulaikytas Gruzijos oro uoste. S.Vaitkevičius – buvęs didžiausio Gruzijos prekybos centro „Io­li su­per­mar­ket“ Gru­zi­jo­je vie­nas sa­vi­nin­kų.

Kipro „Grand Go Group“ buvo įsigijusi ir kontrolinį Lietuvos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Grand Cru Airlines“ akcijų paketą, tačiau gegužės pabaigoje jį pardavė.

S.Vaitkevičius, pardavęs prekybos centro akcijas, ruošėsi namo, į Lietuvą, tačiau buvo sulaikytas oro uoste.

„Bu­vo klau­sia­ma, kaip jis su­si­jęs su bu­vu­sia val­džia. Ad­vo­ka­tai su pro­ku­ro­rais šne­kė­jo­si ir to po­kal­bio me­tu pa­aiš­kė­jo, kad jį sie­ja su bu­vu­sia val­džia, kad jis duo­da­vo ky­šius, kad bu­vo su­si­jęs su val­džia ir su Da­rium Jur­ge­le­vi­čium, ku­ris, kiek man ži­no­ma, yra bu­vęs pa­ta­rė­jas (bu­vu­sio prem­je­ro) Va­no Me­ra­bišv­lio“, – tuomet BNS pa­sa­ko­jo vers­li­nin­ko žmo­na Vaiva Vaitkevičienė. Pasak jos, S.Vaitkevičius Gruzijoje palaikė ryšius su valdžia.

„O ry­šiai la­bai pa­pras­ti – Sau­lius yra Bal­ti­jos ša­lių pre­ky­bos rū­mų (Bal­tic cham­ber of com­mer­ce) val­dy­bos pir­mi­nin­kas, jis su vi­so­mis val­džio­mis pa­lai­ko ry­šius. O lie­tu­viai, vi­si lie­tu­viai Gru­zi­jo­je ne kar­tą esa­me su­si­ti­kę, ne kar­tą bend­ra­vo­me, pa­lai­ko­me ir vers­lo ry­šius. Da­rius (Jur­ge­le­vi­čius) bu­vo pa­ta­rė­jas, in­te­re­sas bu­vo pri­trau­kti kuo dau­giau in­ves­tuo­to­jų į Gru­zi­ją, o per pre­ky­bos rū­mus bu­vo da­ro­ma to­kia gran­dis“, – sa­kė su­lai­ky­to lie­tu­vio vers­li­nin­ko žmo­na.

D.Jur­ge­le­vi­čius – prieš­ta­rin­gai Lie­tu­vo­je ver­tin­tas bu­vęs dip­lo­ma­tas, bu­vęs Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas, ne­tru­kus po va­di­na­mo­jo VSD skan­da­lo iš Lie­tu­vos iš­vy­kęs į Gru­zi­ją.

Kitą dieną S.Vaitkevičius buvo paleistas teismo salėje.

Vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je da­ly­va­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Tbi­li­sy­je kon­su­las Jo­man­tas Pa­bir­žis BNS sa­kė, kad S.Vait­ke­vi­čius pa­leis­tas „be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų“.

„Lie­tu­vos pi­lie­tis bu­vo pa­leis­tas teis­mo sa­lė­je be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų kaip kad užs­ta­tas ar lai­da­vi­mas“, – sa­kė J.Pa­bir­žis.