Viso pasaulio šalių vyriausybės ėmėsi priemonių padėti oro linijų bendrovėms, kurios smarkiai nukentėjo dėl kelionių apribojimų, skirtų sulėtinti koronaviruso plitimą.
Nyderlandai suteikė 90 proc. valstybės garantiją 2,4 mlrd. eurų paskolai, kurią bendrovei KLM išdavė 11 bankų konsorciumas, bei suteikė tiesioginę 1 mlrd. eurų paskolą.
Visgi „Greenpeace“ teigia, kad KLM neturi parengusi apgalvoto kovos su klimato kaita veiksmų plano, ir pridūrė, jog Nyderlandų vyriausybės aplinkos apsaugos politika aviacijos srityje yra nepakankama.
„Vyriausybė vengia sudaryti griežtų susitarimų dėl KLM dėl taršos mažinimo“, – pareiškė „Greenpeace Netherlands“ klimato ir energetikos ekspertė Dewi Zloch.
Organizacija paragino vyriausybę nustatyti KLM išmetamo anglies dioksido kiekį, kuris būtų kasmet mažinamas.
„Greenpeace“ taip pat ginčija vyriausybės argumentą, kad finansinė pagalba skirta apsaugoti darbo vietas.
„Nors ši pagalba turi užtikrinti darbo saugumą, būtent šio tikslo mūsų vyriausybė ir nepasieks“, – pareiškė D.Zloch.
KLM liepos pabaigoje pranešė, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės atleis 5 000 darbuotojų, tuo tarpu kiek anksčiau 33 000 darbuotojų turėjusi įmonė jau buvo suplanavusi atleisti 2 000 darbuotojų.
„Greenpeace“ teigė, kad jos ieškinys gali turėti svarbių pasekmių kitoms oro linijų bendrovėms taikomoms pagalbos priemonėms, pažymėdamas, kad Europos oro linijos iki šiol gavo 32,5 mlrd. eurų.
Organizacija davė vyriausybei laiko iki spalio 1 dienos pamėginti susitarti dėl kompromiso.
Televizijos kanalas NOS pranešė, kad finansų ministras Wopke Hoekstra nesijaudina dėl galimo teisinio ginčo, nes Europos Komisija nusprendė, kad parama yra „visiškai priimtina“.
W.Hoekstra sekmadienį perspėjo, kad grupės „Air France-KLM“ grupės išlikimas nebus užtikrintas, jei koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė krizė tęsis.
Kartu su KLM gelbėjimu turi būti pateiktas „išsamus restruktūrizavimo planas“ ir įsipareigojimai atkurti veiklos rezultatus ir konkurencingumą, pareiškė ministras.
Prancūzijos susisiekimo ministras Jeanas-Baptiste'as Djebbari pirmadienį patvirtino, kad oro linijų grupė „jau daro esminius pakeitimus“, kad išliktų konkurencinga, turėdamas galvoje darbo vietų mažinimą, kuris, jo teigimu, yra „proporcingas“ krizės lygiui.
„Air France“, kuriai buvo pasiūlytas 7 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketas, iki 2022 metų planuoja atsisakyti 7 580 darbo vietų, o pusė regioninės aviakompanijos „Hop!“ darbuotojų neteks darbo, kadangi trumpųjų maršrutų paklausa smarkiai sumažėjo.
