Proga atsistoti ant kojų
Įmonės restruktūrizavimas – tai galimybė juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, nesustabdant įmonės vykdomos veiklos ir taip išvengiant bankroto. Tai galima padaryti pasitelkus kreditorių pagalbą ar taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones įmonės mokumui atkurti. Pavyzdžiui, pakeisti įmonės ūkinės veiklos rūšį, modernizuoti gamybą, tobulinti darbo organizavimą, parduoti turtą ar dalį jo, priimti kitų įmonių turtą, nustatyti naujus įsipareigojimų kreditoriams dydžius bei vykdymo terminus.
Visam šiam procesui vadovauja ir už restruktūrizavimo plano įgyvendinimą atsako įmonės vadovas, papildomai gali būti paskirtas ir nemokumo administratorius. JANĮ numatyta, kad pats procesas negali užtrukti ilgiau nei ketverius metus (teismas pasilieka teisę šį terminą pratęsti dar metams) nuo tada, kai restruktūrizavimo planą patvirtino teismas. Kitaip sakant, per šį laikotarpį būtina sumokėti turimas skolas.
Tiesa, teismas įmonei uždegs žalią šviesą tik tuo atveju, jei ji turi tik laikinų finansinių sunkumų ar artimiausiu metu jų gali turėti ir yra „gyvybinga“. Tai yra, toliau vykdo komercinę veiklą, kuri leistų ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Įdomu, kad jei ši sąlyga tenkinama, restruktūrizavimo procesas gali būti inicijuojamas net pradėjus bankroto procedūras.
Naudinga abejoms pusėms
Tokia galimybė – išties vertingas gelbėjimosi šiaudas daugybei įmonių. Taip jos gali ne tik pertvarkyti savo veiklą, bet ir apsisaugoti nuo kreditorių. Mat, pradėjus restruktūrizavimo procesą fiksuojama esama įmonės padėtis ir jai negali būti iškelta bankroto byla. Tuo tarpu, teismas gali sustabdyti lėšų nurašymus, išieškojimus, panaikinti sąskaitų ar turto areštus, stabdyti sutarčių nutraukimą, net uždrausti skaičiuoti netesybas ir palūkanas. Tokia nauda į atsivėrusias galimybes jau paskatino pažvelgti nemažai įmonių – 2020 m. buvo pradėti 26 restruktūrizavimo procesai, o per tris pirmus praėjusių metų ketvirčius – 8.
Šie skaičiai yra labai svarbūs ne tik dėl išgelbėtų verslų, bet ir galimybių pasimokyti iš klaidų. Mat, anksčiau dažnai buvo laikomasi nuomonės, kad restruktūrizavimas yra tas paskutinis likęs žingsnis iki bankroto. Toks įvaizdis atsirado, nes įmonių vadovai vengdavo pripažinti, kad turi finansinių sunkumų, tad ir restruktūrizavimo procedūros būdavo inicijuojamos per vėlai. Keisti padėtį taip pat galėtų padėti dažnesnis kalbėjimas apie geruosius pavyzdžius, restruktūrizavimo sėkmės istorijas. Taip pat verslo atstovų edukavimas apie tai, kaip iš anksto identifikuoti finansinius sunkumus.
Nemažą naudą iš restruktūrizavimo procesų gauna ir kreditoriai. Jie nuolat informuojami apie įmonės skolininkės padėtį, taip tampa lengviau užmegzti dialogą su ja, o gerokai sumažinus bankroto tikimybę padidėja galimybė atgauti bent jau dalį skolos. Taip pat siekiantis restruktūrizuotis verslas turi
savalaikiai informuoti kreditorius apie finansinius sunkumus, tad visada žinoma apie dabartinę padėtį. Beje, dėl ir toliau veikiančio verslo išsaugomos darbo vietos, visa tai teigiamai veikia šalies ūkį.
Bando sukčiauti
Deja, bet ne visos įmonės duotais įrankiais naudojasi vedamos sąžiningų intencijų. Pastebima, kad su restruktūrizuojama įmone susiję kreditoriai kartais sudaro nesąžiningus sandorius siekdami asmeninės naudos ir taip pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Tarkime restruktūrizavimo plane nurodoma, kad tam tikri kreditoriai suteikia pagalbą įmonei, tačiau iš tiesų jiems numatytos tam tikros papildomos naudos, kuriomis pasinaudojus pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Pavyzdžiui, susitarimas, kad įgyvendinus restruktūrizavimą kreditoriams bus mokamos palūkanos.
Kitas sukčiavimo atvejis – formalaus, šabloniško plano parengimas, iš kurio nematyti jokių aiškių perspektyvų dėl mokumo atkūrimo. Taip užkertamas kelias kreditoriams mėginti susigrąžinti skolas, dėl to spausti įmonę, tad galiausiai iš proceso jie negauna jokios naudos. Todėl prieš pradėjus restruktūrizavimo procesą kreditoriams reikėtų labai atidžiai įvertinti restruktūrizavimo planą, išsiaiškinti, kokių priemonių bus imamasi tam, kad būtų atkurtas mokumas. Taip pat kreditoriai gali pareikalauti pateikti konkrečius verslo planus, sutartis su investuotojais, finansines ataskaitas ir panašiai – kuo daugiau duomenų gaus kreditoriai, tuo geriau bus užtikrinti jų interesai.
Reikėtų tikėtis, kad siekiant išspręsti ir išvengti nesąžiningumo atvejų nemažai padės teismų praktika aiškinant įstatymo nuostatas. Tuomet restruktūrizavimo instrumentas taptų realesniu ir geriau užtikrintų tiek skolininkų, tiek kreditorių interesus.
