Ekologiški produktai, rūpestis aplinka, socialiai atsakinga ir skaidri įmonė – atrodo, kad visi – tiek pirkėjai, tiek verslo partneriai, tiek investuotojai – buvo patikėję pastaruosius keliolika metų komunikuota „Grigeo“ grupės reklama.
Labiausiai įmonių grupė, kurios viena didžiausių bendrovių „Grigeo Klaipėda“ įtariama ne vienus metus į Kuršių marias per nelegaliai nuvestus vamzdžius pumpavusi nevalytas atliekas, savo komunikacijoje pabrėždavo atsakingą požiūrį į aplinką.
Vos užsukus į penkias įmones vienijančios „Grigeo“ grupės tinklalapį, prieš akis išnyra gamtos ir verslo sinergiją deklaruojanti nuotrauka – žalią lapą prie krūtinės glaudžianti kostiumuoto vyro ranka.
Be to, 83 „Grigeo“ produktai pažymėti tarptautiniu aplinkosauginiu ženklu „Ecolabel“, kuris reiškia, kad gaminant šias prekes aplinkai daromas mažesnis poveikis.
O naujausia žinutė „Grigeo“ tinklalapyje šių dienų kontekste atrodo ciniškai – pranešama apie 1,2 mln. eurų siekiančią „Grigeo Klaipėda“ investiciją į aplinkai draugiškus projektus, nes „grupės misija – kurti ir gaminti aplinką tausojančius produktus, tad investuoti į ekologiją – mūsų pareiga“.
Maždaug tokią sumą per metus, kaip įtariama, ir norėjo sutaupyti įmonė, jei pasitvirtintų informacija, kad „Grigeo Klaipėda“ leido neišvalytas nuotekas į Kuršių marias. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Alenas Gumuliauskas 15min tvirtino, kad naudotis miesto nuotekų valymo įrenginiais įmonei per metus kainuotų 1,5 mln. eurų.
Vienos didžiausių grupių modernizavimo projektus rėmė ir valstybė – grupės įmonės savo projektams yra gavusios mažiausiai 6,7 mln. eurų paramos nacionalinių ir ES lėšų. Apie pusę milijono eurų iš šios sumos 2013–2017 metais skirta grupės įmonių aplinkosauginiams projektams.
Tiesa, nors visos ES ir valstybės paramą skirstančios agentūros 15min patikino, kad grupei priklausanti „Grigeo Klaipėda“ įmonė paramos nebuvo gavusi, tinklalapyje esparama.lt matyti, kad yra priešingai. „Grigeo Klaipėda“ (tuometinis „Klaipėdos kartonas“) dujinės katilinės modernizavimui 2013 metais gavo 1,7 mln. eurų ES lėšų.
Prikėlė naujam gyvenimui
Pastaruosius keliolika metų „Grigeo“ grupė buvo viena labiausiai vertinamų ir gerbiamų įmonių Lietuvos verslo pasaulyje. Per šį laikotarpį iš sovietinės tualetinio popieriaus gamyklos „Grigeo“ transformavosi į šiuolaikišką, vakarietiškais standartais grįstą popieriaus ir kartono gamintoją.
Sovietinės gamyklos atgimimas prasidėjo prieš 19 metų, kai po Rusijos krizės nuostolingą ir neefektyvią, daug darbuotojų, bet mažai užsakymų turinčią „Grigeo“ (tuo metu – „Grigiškių“) įmonę įsigijo jos dabartinis savininkas ir vadovas Gintautas Pangonis.
Naujasis savininkas įmonę prikėlė naujam gyvenimui – daug metų nuostolingai dirbusi įmonė pradėjo nešti pelną, kasmet augo pardavimo pajamos, fabrikuose kas kelerius metus buvo diegiami vis modernesni ir greitesni įrenginiai, didėjo eksporto dalis. Per šešerius metus grupė paaugo dvigubai.
Pavyzdžiui, 2018 metais grupė, kurią sudaro kelios įmonės, uždirbo 142,5 mln. eurų pajamų ir 14 mln. eurų grynojo pelno. Palyginimui, prieš dešimt metų įmonė uždirbo tris kartus mažiau – 42 mln. eurų, arba tuomet dar 145,6 mln. litų.
O 2010 metais, šalyje vis dar siaučiant krizei, G.Pangonis, iš verslininko Arvydo Avulio, ekspertų vertinimu, santykinai pigiai įsigijo dabar į skandalo epicentrą dėl, kaip įtariama, Kuršių marių teršimo pakliuvusį kartono fabriką – „Grigeo Klaipėda“.
Finansų analitikai pasakojo, kad naujasis savininkas sutvarkė ir šio fabriko gamybą, o šiuo metu ši bendrovė sudaro pusę visos grupės vertės.
Viena efektyviausių visoje Lietuvoje
„Iki G.Pangonio atėjimo tuometinė „Grigiškių“ įmonė buvo laikoma šiek tiek sovietine įmone, o naujasis savininkas ją labai modernizavo. G.Pangonis sukūrė šiuolaikišką europietišką įmonę – nuo produktų iki jų pozicionavimo, rinkodaros ir vidinio įmonės elgesio“, – 15min komentavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Pasak jo, pirmiausia atėjus G.Pangoniui pasikeitė produktai – įmonė gamino nebe tai, ką gali, o tai, ko reikia rinkai. Pakito ir įmonės struktūra bei įvaizdis – sukurti vakarietiški prekės ženklai, įmonė tapo atvira, socialiai atsakinga ir besidalinanti savo pelnu su visuomene.
Įmonė moka solidžius atlyginimus (vidutinis – 2 tūkst. eurų prieš mokesčius), o pagal gamybos efektyvumą visa grupė vadinama viena efektyviausių visoje Lietuvoje.
Be to, įmonė stengėsi įsilieti į vietinę bendruomenę – 2017 metais G.Pangonis per „Grigeo“ įmonę ne tik 300 tūkst. eurų parėmė Grigiškių bažnyčios statybą, bet net kartu su klebonu vyko pas sostinės merą Remigijų Šimašių prašyti daugiau lėšų statyboms.
Kaip priduria S.Besagirskas, tuometinė „Grigiškių“ gamykla sovietiniais laikais buvo viena didžiausių Neries upės teršėjų, tačiau atėjus vadovauti G.Pangoniui ir šioje srityje įvyko daug teigiamų pokyčių.
„Jei įsivardytume, ko reikia skaidriai įmonei, tai „Grigeo“ visus kriterijus atitinka. Įmonė priiminėjo studentų ir moksleivių ekskursijas, atnaujino didžiąją dalį įrangos, pradėjo taikyti žiedinės ekonomikos principą – pasistatė katilinę, kurioje degindama likučius šildosi. Sakyčiau, kad anksčiau įmonė bėgo maratone atsilikusi, tai o dabar yra viena pirmųjų bėgančių“, – komentavo S.Besagirskas.
Beje, G.Pangonis laikomas vadovu, kuris nebijo išsitepaluoti rankų, ir žmonėms vadovauja tiesiogiai su jais bendraudamas, o ne iš savo kabineto.
Žurnalui „Veidas“ 2011 metais popieriaus fabriko „Grigiškės“ generalinis direktorius pasakojo kas antrą dieną išeinantis iš savo kabineto pasižvalgyti po gamybos cechus, šnektelti su darbininkais. Vadovas tvirtino nesigėdijantis ir prie staklių atsistoti, jei reikia parodyti darbininkams, kaip sparčiau atlikti darbą. G.Pangonis darė įspūdį vadovo, kuris žino, kas vyksta jo įmonėje.
Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė akcentavo ir per dešimtmetį įvykusią didelę įmonės plėtrą – tiek prekių asortimentu, tiek ir prekybos geografija. Bendrovė produkciją eksportuoja daugiau kaip į 20 šalių.
O Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis apibūdina G.Pangonį kaip vieną geriausių vadybininkų Lietuvoje.
„Jis pirko naujų įrengimų, kad galėtų ne tik daugiau gaminti produktų, bet ir geresnės kokybės. Pastaraisiais metais įmonės teigiamus pasikeitimus demonstravo nuolatinis akcijų kilimas, investuotojų pasitikėjimas“, – 15min sakė R.Dargis.
Akcijų biržos pažiba
Išties, „Grigeo“ įmonę gerai vertino ir investuotojai. „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojama įmonė atvirai bendravo su smulkiaisiais akcininkais, buvo vertinama investuotojų.
Tiesa, atvirumo politika pasikeitė kilus skandalui dėl galimos taršos. G.Pangonis su žurnalistais nebendravo, o investuotojams nuo skandalo pradžios išplatino vos du pranešimus, kuriuose paaiškino prisiimantis atsakomybę ir sudaręs komisiją ištirti padėtį viduje. Beje, iš pradžių G.Pangonis tvirtino, kad į Kuršių marias atliekos išsiliejo dėl avarijos. Dėl to sulaukė daug kritikos, dėl prastos komunikacijos ištikus krizei.
Investuotojų asociacijos valdybos narė S.Pranckėnaitė 15min tvirtino, kad „Grigeo“ yra svarbi įmonė „Nasdaq“ Vilniaus biržos sąraše. „Grigeo“ kapitalizacija prieš šį įvykį sudarė arti 100 mln. eurų, o prieš pat skandalą įmonės akcijų vertė buvo priartėjusi prie didžiausios kainos per visą šios įmonės prekybos akcijomis laikotarpį.
„Šios įmonės akcijos yra mėgstamos tarp investuotojų dėl skaidrios ir nuolatinės komunikacijos su investuotojais ir mokamų dividendų. Bendrovė reikšmingas sumas investuoja į veiklos modernizavimą ir plėtrą. Šios bendrovės pajamos yra stabilios ir augančios, visgi šios akcijos yra labiau ciklinės“, – kodėl šią įmonę mėgo investuotojai, aiškino S.Pranckėnaitė.
Pasak jos, nuo žemiausio taško 2009 m. sausio–kovo mėnesiais, kai „Grigeo“ akcijų buvo galima įsigyti už 10 centų, akcijos kaina yra išaugusi daugiau kaip 14 kartų ir prieš pat šį įvykį siekė 1,5 Eur.
Tiesa, antradienį, kilus skandalui, įmonės akcijų vertė sumažėjo 9,3 proc., o Vilniaus akcijų birža sustabdė prekybą „Grigeo“ akcijomis.
Didžiausią kainą „Grigeo“ akcijos buvo pasiekusios 2018 m. rugpjūčio mėnesį ir siekė 1,522 euro, o šių metų sausio pradžioje buvo beveik sugrįžusi prie šių aukštumų.
Verslininkai: protu nesuvokiama
Nepriekaištingu įvaizdžiu pasižymėjęs G.Pangonis ir jo vadovaujama „Grigeo“ grupė ne kartą buvo apdovanota tiek verslo asociacijų, tiek žiniasklaidos, tiek valstybės institucijų. Dėl šios priežasties verslininkams ir verslo asociacijų atstovams vis dar sunku patikėti, kad grupei priklausanti įmonė galėjo tyčia teršti Kuršių marias.
„Protu sunkiai suvokiama, kad XXI amžiuje taip primityviai galima elgtis, kai ištisai kalbame apie atsakomybę, aplinkos gelbėjimą. Tai primena XX amžiaus vidurį, o ne XXI amžių. Man nesueina galai, trūksta informacijos komentuoti“, – kalbėdamas su 15min stebėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R.Dargis.
„G.Pangonio įvaizdis visada buvo kaip tobulo vadovo. Jis ne kartą buvo kandidatas į metų vadovo apdovanojimą žiniasklaidos rengiamuose rinkimuose. Kiek esu kalbėjęs su darbuotojais, visi atsiliepdavo gana gerai“, – antrino S. Besagirskas.
Tad kas galėjo nutikti? Ar realu, kad įmonių veikloje aktyviai dalyvavęs grupės vadovas nežinojo apie „Grigeo Klaipėda“ įmonėje galimai sumontuotą nelegalų vamzdį į Kuršių marias?
Į šiuos klausimus dar turi atsakyti teisėsauga ir Aplinkos ministerija.
Tuo tarpu, kaip užsiminė S.Besagirskas, anot gerai informuotų šaltinių Klaipėdoje, sprendimas leisti nevalytas atliekas į Kuršių marias esą sugalvotas dar senais „Klaipėdos kartono“ laikais, prieš įmonę įsigyjant G.Pangoniui. Tačiau Klaipėdoje apie tai galimai buvo žinoma net aplinkosaugininkams. Esą tai sena tradicija, o pasiplaukiojus palei uostą galima rasti ir dar įdomesnių dalykų.
Panašu, kad tokių įtarimų turi ir Aplinkos ministerija. Kaip 15min studijoje pranešė aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, Aplinkos ministerija tikrins visus Klaipėdos aplinkosaugininkus, kada nors tikrinusius įmonę „Grigeo Klaipėda“ ir nepastebėjusius, kad įmonė turėjo įrengtą 12 kilometrų ilgio vamzdį, kuriuo nuotekos, kaip įtariama, buvo pilamos tiesiai į Kuršių marias užuot jas išvalius.
Tuo tarpu liberalas, Seimo narys Simonas Gentvilas pareiškė, kad teisėsaugos operacija pavyko tik todėl, kad apie ją nebuvo informuoti vietiniai aplinkosaugininkai.
Pasekmės bus skaudžios
Jei pasitvirtins įtarimai, kad „Grigeo Klaipėda“ iš tiesų sąmoningai taupė teršdama gamtą, tai smarkiai kirs visos grupės reputacijai ir finansiniams rezultatams.
„Iki“ prekybos tinklas paskelbė, kad stabdo produkcijos įsigijimą iš „Grigeo“, kol paaiškės daugiau detalių, apie tokį žingsnį mąsto ir kiti prekybos tinklai, o socialiniuose tinkluose žmonės jau ragina boikotuoti „Grigeo“ produkciją.
S.Besagirsko nuomone, paaiškėjus, jog iš tiesų buvo slepiamas daugiametis Kuršių marių teršimas, didelė dalis vartotojų vietinėje rinkoje gali nustoti pirkti produkciją. Kita vertus, jis mano, kad tai bus laikinas dalykas.
„Po metų, kitų šis skandalas pasimirš, o jei padarys „Grigeo“ 70 proc. nuolaidą tualetiniam popieriui, lietuviai pradės krauti šią prekę į krepšelius ir tą pačią sekundę viską pamirš“, – ilgalaikių pasekmių nesitiki S.Besagirskas.
Pasak jo, visuomenė dar galėtų atlyžti, jei paaiškėjus, kad tarša buvo sąmoninga, įmonė viešai atsiprašytų ir įsipareigotų atsilyginti klaipėdiečiams – skirti milijonines sumas išvalyti upei, sutvarkyti pakrantei ir pan.
Vis dėlto kiti ekonomistai ir komunikacijos specialistai nėra tokie tikri, kad šis skandalas greitai pasimirš. Esą, jei pasitvirtintų skelbiama informacija, aplinkosauga besirūpinantys užsienio pirkėjai galėtų nusigręžti nuo lietuvių gamintojų.
-
K.Mažeika: „Grigeo“ vadovas ciniškai meluoja, žala gali siekti 60 mln. eurų, teršta nuo 2012-ųjų
-
„Grigeo“: prisiimame visą atsakomybę, sudaryta komisija atliks vidinį tyrimą
-
„Grigeo“ su kolegomis įtarinėjusi L.Girskienė: „Mums sakė, kad sapnuojame, ir vadino kvailiais“
-
Mokslininkė apie nuotekų skandalą: „Tik dėl pratekančio Kuršių marių vandens išvengta katastrofos“
-
Ministerija žada papurtyti visus kada nors „Grigeo Klaipėda“ tikrinusius aplinkosaugininkus
-
Aplinkosaugininkai „Grigeo Klaipėdos“ patikrinimą žada pradėti ketvirtadienį
-
„Grigeo“ skandalas: kaip įtariama, pildama teršalus į marias įmonė galėjo sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus
-
„Grigeo“ profsąjungos vadovė: įmonės darbuotojai šokiruoti, bet nepanikuoja
-
K.Mažeika: „Grigeo Klaipėdos“ tarša buvo organizuojama ilgą laiką
-
V.Sinkevičius: aiškinsimės, ar „Grigeo“ produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška
