„Sunkiai suprantame ir suvokiame ir kaltinamojo akto teiginiai, kad buvęs valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis sukūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, o grupės nariai buvo bendrovės darbuotojai. Kuo remiantis, kokiais byloje esančiais duomenimis yra konstruojama tokia kaltinimo versija, bendrovė nesuvokia“, – teismo posėdyje trečiadienį sakė „Grigeo Klaipėdos“ atstovas Linas Sesickas.
Jo teigimu, prokuratūros kaltinimai su įmone siejamiems asmenims dėl organizuoto veikimo neturi nieko bendra su faktais.
„Akivaizdu, kad yra grynai dirbtinai iš viršaus į apačią nuleista teisinė konstrukcija, kuri nieko bendra neturi su faktinėmis konkrečiomis situacijomis ir nieko bendra neturi, tarkime, su kiekvienam iš kaltinamųjų fizinių asmenų priskirtų vaidmenų organizuotai grupei“, – kalbėjo L.Sesickas.
„Nėra byloje duomenų, patvirtinančių apie tai, kad buvo kažkoks išankstinis susitarimas organizuotos grupės narių apie nusikalstamos veikos vykdymą arba neteisėtos nuotekų tvarkymo pradėjimo, vykdymo, pabaigimo, susitarta dėl kažkokių vaidmenų pasidalijimo“, – pridūrė advokatas.
Teismo posėdyje kovo 3-iąją G.Pangonis bei Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas teigė jiems pateiktų kaltinimų nesuprantantys ir kol kas negalintys pasisakyti dėl savo kaltės.
Be jų, kaltinimai šioje byloje taip pat pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.
Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
2021 metų sausį 48 mln. eurų civilinį ieškinį įmonei „Grigeo Klaipėda“ dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo pateikusio Aplinkos apsaugos departamento (AAD) tuometinė vadovė Olga Vėbrienė teigė, kad žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais.
AAD kovo 27-ąją BNS teigė, kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje yra apskaičiuotas tinkamai, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir atsižvelgiant į įgaliotų institucijų išvadas dėl padarytos žalos bei specialistų ikiteisminio tyrimo metu nustatytos neteisėtos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ taršos pobūdį bei apimtis.
L.Sesickas trečiadienį baigė teikti „Grigeo Klaipėdos“ paaiškinimus, jais taip pat priminęs abejones dėl AAD ieškinio žalos skaičiavimų pareiškęs, kad kaltinimai įmonei nėra nuoseklūs, o byla yra spaudžiama politikų iš anksto formuojant nuomonę apie bendrovės atsakomybę ir padarytą žalą – visa tai, anot teisininko, apsunkina bylos nagrinėjimą.
„Nepaisant visų nurodytų nenuoseklumų ir duomenų stokos, kaltinamojo akto trūkumų nesuvokimo tos kaltinimų logikos, iš tiesų bendrovė siekia šį ginčą, bent jau toje dalyje, kurioje jai pareikšti kaltinimai ir civilinis ieškinys žalos gamtai atlyginimo išspręsti taikiai. (...) Norėtųsi šios bylos nagrinėjimo metu dar pirmoje instancijoje pasiekti šį rezultatą“, – teismo posėdyje kalbėjo L.Sesickas.
Kitas posėdis vyks gegužės 25 dieną, jame „Grigeo Klaipėda“ atstovai turėtų atsakyti į prokurorų klausimus.
