Pirmadienį aplinkosaugininkai, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai ir „Vilniaus vandenų“ specialistai, lydimi būrio žurnalistų, apžiūrėjo „Grigeo“ teritoriją, norėdami išsiaiškinti, kaip veikia bendrovės nuotekų valymo sistema.
Pažliugusioje Neries pakrantėje specialistai apžiūrėjo iš teritorijos kyšančius vamzdžius, ėmė vandens mėginius ir klausinėjo „Grigeo“ atstovus.
Tiek aplinkosaugininkai, tiek „Vilniaus vandenų“ atstovai tvirtino apžiūros metu susirinkę įvairios informacijos, kurią nagrinės toliau, siekdami rasti atsakymus į kilusius klausimus.
Kodėl sumažėjo „Grigeo“ nuotekų tarša?
Vieną svarbų klausimą iškėlė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Jis tvirtino pastebėjęs, kad per 2019 metus „Grigeo" įmonių Grigiškėse nevalytų atliekų, patenkančių į „Vilniaus vandenų“ sistemą, tarša sumažėjo.
Pasak jo, „Grigeo“ yra vienas didžiausių „Vilniaus vandenų“ klientų – apie 1,5 proc. visų nuotekų pateikiama iš „Grigeo“. Per mėnesį šita įmonė dėl padidintos taršos, patenkančios į „Vilniaus vandenų“ infrastruktūrą, yra tikrinama dešimt kartų.
„95 proc. atvejų patikrinus įmonė susimoka viršnormatyvinę taršą. 2019 metais buvo sumokėta truputėlį mažiau negu 2018 metais, tai reiškia, kad imami mėginiai buvo mažiau taršūs. Įmonės klausime, ar buvo kokie nors technologiniai pokyčiai, kad mažesnė tarša patenka į „Vilniaus vandenų“ infrastruktūrą“, – žurnalistams teigė M.Švaikauskas.
2019 metais įmonė sumokėjo truputėlį mažiau negu 2018 metais už taršą, tai reiškia, kad imami mėginiai buvo mažiau taršūs, sakė M.Švaikauskas.
Pasak jo, patikrinimų metu užfiksuota mažesnė tarša reiškia, kad arba įmonė sumažino apimtis, arba pati išsivalo dalį nuotekų.
„Reikia išsiaiškinti pažiūrėjus į jų turimus leidimus ir technologinius dalykus“ , – pabrėžė M.Švaikauskas.
Tuo tarpu „Grigeo Baltwood“ generalinis direktorius Viktoras Tirevičius 15min tvirtino, kad keturių teritorijoje esančių grupės įmonių nuotekų valymo kaina „Vilniaus vandenų" tinkluose išaugo, todėl grupė pritaikė technologinių sprendimų. Tai esą ir lėmė sumažėjusią taršą.
„Mums ženkliai išaugo „Vilniaus vandenų“ kaina, todėl daug dėmesio skyrėme, kad tų nuotekų turėtume mažiau, o antras dalykas, kad jų užterštumas būtų mažesnis. Ką darėme? Pritaikėme gamyboje daug projektų – didžiausią efektą davė vandens užžiedinimas. Sutaupytos ženklios sumos – 10-15 proc.“ , – tvirtino V.Tirevičius.
Pasak jo, per metus „Grigeo“ įmonės Grigiškėse „Vilniaus vandenims“ moka apie 700-800 tūkst. eurų.
Parodė 9 vamzdžius
47 hektarų teritorijoje, kurioje įsikūrusios keturios įmonės, „Grigeo“ atstovai Neries pakrantėje aprodė 9 vamzdžius į upę, išeinančius iš įmonės teritorijos.
Kaip tvirtino „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis, nė vienu iš šių vamzdžių nevalytos gamybinės nuotekos nepatenka ir net negali patekti į Nerį. Keturi vamzdžiai skirti lietaus nuotekoms nuo stogų nutekėti, dviem vamzdžiais išbėga perteklinis vanduo, kuris imamas gamybos procesui, dviem vamzdžiais, kuriuose įrengtos naftos gaudyklės, teka lietus nuo kelių, o vienas vamzdis priklauso grupės įmonei „Grigeo Baltwood“.
Tiesa, Neries pakratę apžiūrėję aplinkosaugininkai tvirtino pakrantėje suskaičiavę daugiau vamzdžių negu nurodyta teritorijos plane. Apie tai paklaustas T.Jozonis tikino, kad tai seni, nenaudojami vamzdžiai.
Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Žilvinas Lefikas žurnalistams sakė, kad po „Grigeo“ teritorijos apžiūros neaiškumų kilo, nes leidime nurodyti 5 išleistuvai, o aplinkosaugininkai jų suskaičiavo 11-12.
„Neaiškumų turime, bet pasitikslinsime, nes įmonė pateikė nuotekų tinklų schemas – apžiūrėjome vizualiai, o dabar reikės sėsti prie brėžinių ir žiūrėti, kaip atitinka, sutampa, o kas ne“ , – sakė Ž.Lefikas.
Tuo tarpu T.Jozonis pabrėžė, kad tie matyti vamzdžiai nenaudojami gamybiniuose procesuose.
„Fabrikas įkurtas 1923 metais, tad tai yra seni nenaudojami vamzdžiai“, – apie aplinkosaugininkų rastus vamzdžius sakė AB „Grigeo“ generalinis direktorius.
Beje, aplinkosaugininkai tvirtino šią įmonę tikrinę praėjusių metų pabaigoje dėl dokumentų išrašymo teisėtumo, tačiau pažeidimų nenustatė. Iš viso įmonės nuotekos tikrinamos 2-4 per metus, sakė aplinkosaugininkas.
Beje, patikrinimo metu „Grigeo“ atstovai parodė ir avarinį vamzdį, kuris, jų teigimu, „prieš daugelį metų buvo užvirintas, palaidotas ir užkastas“.
Aiškinsis, kiek vandens paima, o kiek išleidžia
Tiek aplinkosaugininkai, tiek „Vilniaus vandenų“ darbuotojai tvirtino, kad vizualiai apžiūrėję teritoriją ir nuotekų tvarkymą, dabar imsis analizuoti išsamiau.
Aplinkosaugininkai toliau gilinsis į matytų vamzdžių funkciją, atliekų tvarkymą. Tuo tarpu „Vilniaus vandenų“ specialistai lygins, kiek įmonė vandens pasiima savo gamybos procesui ir kiek išleidžia nuotekų. Tokiu būdu įmonė įsitikins, ar „Grigeo“ visas nuotekas atiduoda valyti „Vilniaus vandenims“ .
„Vandenį įmonė gauna ne iš „Vilniaus vandenų“, o iš Vokės upės. Turime skaičių, kiek jie nuotekų mums atiduoda, bet neturime, kiek jie sunaudoja vandens. Gavę tokius skaičius galėsime įsitikinti, kiek jie vandens praranda technologiniu būdu, kiek išsigarina ir ar visos nuotekos patenka „Vilniaus vandenims“ , – sakė „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius M.Švaikauskas.
„Grigeo“ generalinis direktorius T.Jozonis tvirtino, kad įmonė paima 15-20 proc. daugiau vandens negu kaip nuotekas atiduoda „Vilniaus vandenims“ .
„10 proc. vandens dingsta technologiniame procese, dar šiek tiek lieka kaip drėgmė popieriuje“ , – aiškino T.Jozonis.
Specialistai tvirtina, kad taip pat prašys įmonės pateikti visų vamzdynų išvedžiojimus.
„Prašysime informacijos, iš kokios siurblinės patenka nuotekos, nes dabar matome ir avarinius buvusius išleistuvus, kurie vizualiai seniai užkalti, bet bendros schemos tikrai prašysime“, – pabrėžė M.Švaikauskas.
V.Benkunskas: tikrinsime ir kitas įmones
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas tvirtino, kad „Vilniaus vandenų“ darbuotojai ir aplinkosaugininkai susirinko daug analitinės informacijos, kurią dabar analizuos.
„Klausimai, ar tarybiniais laikais pastatytos gamyklos į Nerį išvesti vamzdynai uždaryti ar neuždaryti, ar galima iš jų leisti nevalytas nuotekas, ar ne, išlieka atviri ir kad paneigtume ar įsitikintume, reikia šiek tiek laiko“, – žurnalistams po „Grigeo“ teritorijos apžiūros dėstė V.Benkunskas.
Vicemeras tvirtino, kad bus tikrinamos ir kitos stambios pramonės įmonės.
„Po šitų įvykių Klaipėdoje pačiai aplinkos apsaugai ir galimai taršai Vilniaus mieste, kuriame pramonės dar tikrai nemažai, bus dėmesys skiriamas daug didesnis", – sakė V.Benkunskas.
„Grigeo“ atstovas: įrodėme, kad paslėptų vamzdžių nėra
Po „Grigeo“ teritorijos patikrinimo įmonės generalinis direktorius T.Jozonis tvirtino, kad įmonė įrodė, kad nėra jokių paslėptų vamzdžių.
Kalbėdamas apie pirkėjų ir verslo partnerių paskelbtą boikotą grupės produkcijai vadovas tvirtino, kad tai atsiliepia, tačiau reikšmingų pokyčių, kad reikėtų atleisti darbuotojus nėra.
„Turime tiesiog sumažėjusius užsakymus. Šiai dienai per anksti vertinti, kaip atrodys mūsų finansiniai rezultatai. Kol kas net pamainų nemažiname. Bet galėtume gaminti žymiai daugiau“, – sakė T.Jozonis.
„Grigeo Klaipėda“ įtariama daugiamete Kuršių marių tarša
Prokuratūros tyrimas, atskleidęs, kad aplinkosaugines vertybes deklaravusi įmonė „Grigeo Klaipėda“ tikriausiai slapta išleisdavo nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šokiravo tiek visuomenę, tiek verslo pasaulį.
Teisėsauga paskelbė įtarianti, kad įmonėje buvo sumontuotas 12 kilometrų vamzdis, kuriuo nevalytos nuotekos ištekėdavo ne į valymo įrenginius, o į Kuršių marias. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad tarša galėjo vykti nuo 2012 metų.
Spaudos konferenciją surengęs „Grigeo“ pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pagonis pripažino, kad nuotekos buvo leidžiamos į Kuršių marias, bet tvirtino apie tai nieko nežinojęs. G.Pangonis taip pat sakė, kad kad jokio specialiai sumontuoto vamzdžio nebuvo. Esą po mechaninio valymo nuotekos, kurios turėjo būti išvalytos biologiškai, buvo nuleidžiamos avarinio nuleidimo vamzdžiu.
Ekspertai svarsto, kad įmonė tokiu būdu galėjo taupyti lėšas. Kaip 15min sakė „Klaipėdos vanduo“ vadovas Alenas Gumuliauskas, išleisti nuotekas per centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą įmonei „Grigeo Klaipėda“ būtų kainavę 1,5 mln. eurų per metus.
Visuomenininkai ėmė raginti pirkėjus boikotuoti įmonės produkciją. Į skandalą sureagavo ir verslo partneriai – „Grigeo“ produkcijos pirkimą sustabdė prekybos tinklai „Iki“, „Norfa“, „Senukai“, „Rimi“ bei penkios stambios baldų įmonės, tiekiančios produkciją švedų koncernui „Ikea“.
