Darbuotojų hobius įmonė apmoka
Kaip pasakoja 1991 m. įkurtos bendrovės „Molok“ vykdomasis direktorius Hannu Jokinenas, dabar visame pasaulyje įdiegta apie 150 tūkst. pusiau požeminių Nokijoje pagamintų konteinerių. Pačioje įmonėje, įsikūrusioje šalia „Nokian“ padangų gamyklos, dirba tik 55 žmonės. Tiesa, vasaros metu samdoma ir papildomo personalo.
Įmonės vadovas prasitarė, kad, pavyzdžiui, konteinerių rėmus tvirtinantis gamyklos darbuotojas per mėnesį į rankas gauna apie 2200 Eur. Be to, arti 2000 Eur per metus skiriama kiekvieno darbuotojo hobiui, tiesa, su viena sąlyga – šia veikla turi būti užsiimama kartu su kolegomis. Tokiu būdu žvejoti mėgstančių „Molok“ darbuotojų grupė jau buvo išvykusi į Serbiją, o besidomintys kultūra – į Taliną.
Jeigu jokia veikla darbuotojo netraukia, dalis hobiams skiriamos sumos keliauja į jo asmeninį pensijų fondą.
Daugiau nei pusė konteinerio – žemėje
H.Jokinenas pasakoja, kad vadinamąją „Deep colection“ technologiją, naudojamą bendrovės pusiau požeminiuose konteineriuose, sukūrė dabar jau į devintą dešimtį įkopęs Veikko Sallis.
Karelijoje gimęs vyriškis prieš tai užsiėmė viešbučių ir restoranų verslu. Būtent tuomet jis susimąstė, kaip būtų galima tvarkingiau ir efektyviau tvarkyti atliekas savo bendrovių kieme išvengiant smarvės bei šiukšlių priviliotų gyvūnų.
Kaip aiškina „Molok“ atstovai, pusiau požeminiuose konteineriuose atliekos laikomos vertikalioje, o ne horizontalioje padėtyje.
Įdomi detalė ta, kad įmonės pavadinimas siejamas su senovine suomių mitine būtybė Moloku, į kurio burną patekę daiktai smenga į bedugnę.
Kaip aiškina „Molok“ atstovai, pusiau požeminiuose konteineriuose atliekos laikomos vertikalioje, o ne horizontalioje padėtyje. Dėl to šiukšlės yra nuolat slegiamos ir tokiame konteineryje jų telpa daugiau.
Be to, nuo žemės einantis šaltis stabdo bakterijų augimą ir tokiu būdu eliminuoja kvapus, kurie galėtų pritraukti gyvūnus. Po žeme yra užkasta 60 proc. tokio tipo konteinerio talpos.
Į paties konteinerio vidų dedamas specialus daugkartinis maišas, kurį, atėjus laikui, šiukšliavežis iškelia su kranu iš korpuso, o ištuštinęs įdeda atgal.
Šiukšlių išvežimui netrukdo ir automobiliai
Nors Suomijos įmonė gamina įvairių dydžių konteinerius ir šiukšlių dėžes, patys populiariausi yra 5 kubinių metrų talpos konteineriai, kurie, H.Jokineno teigimu, gali pakeisti 55 antžeminius 120 litrų talpos antžeminius konteinerius.
Tačiau tokios rūšies konteineriai nepigūs – vienas vienetas kainuoja ne mažiau kaip 2000 Eur. Tiesa, tiek paties „Molok“, tiek jų produkcija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „VSA Vilnius“ atstovai tikina esą reikia atsižvelgti į ilgąjį laikotarpį, per kurį pradinė investicija atsipirktų dėl maždaug tris kartus lėčiau užsipildančių konteinerių, lyginant su antžeminiais, trumpesnio jų tuštinimo laiko ir kitų privalumų.
„VSA Vilnius“ vadovė Jurgita Petrauskienė pažymėjo, kad tuštinti tokius pusiau požeminius konteinerius patogu net ir tuo atveju, jeigu jie užstatyti automobiliais. Šiukšliavežio kranas nuo konteinerio nukelia dangtį su prie jo pritvirtintu maišu, kurio turinys pro dugną, patraukus virvę, patenka į atliekų surinkimo mašiną.
Šiukšliavežio kranas nuo konteinerio nukelia dangtį su prie jo pritvirtintu maišu, kurio turinys pro dugną, patraukus virvę, patenka į atliekų surinkimo mašiną.
Nenuostabu, kad būtent tankiai apgyvendintose ir greitai augančiuose Azijos šalių didmiesčiuose „Molok“ mato didelę plėtros perspektyvą.
Į Kiniją iš Nokijos keliauja daugiausia pusiau požeminių konteinerių.
Būtent čia kitąmet, kartu su vietos partneriais, suomiai žada atidaryti pusiau požeminių konteinerių gamyklą. Iš viso bendrovės produkcija parduodama daugiau nei 40 pasaulio šalių.
Konteinerius atnaujins Europos pinigai
Suomių bendrovės gamintojų konteinerius Lietuvoje pirmieji 2005 m. pasistatė Druskininkai, jų taip pat yra Vilniuje.
Vis dėlto „Molok“ požeminių konteinerių gamybos monopolis nepriklauso, tad panašios technologijos konteinerius jau gamina ir kitos tiek Suomijos, tiek kitų šalių bendrovės, kurių produkcijos galima rasti ir kituose Lietuvos miestuose.
Vis dėlto jau greitai tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, kadangi iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014– 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai bus skirta 70 mln. Eur.
Tiesa, konkretaus reikalavimo už europinius pinigus įsigyti būtent požeminius ar pusiau požeminius konteinerius nėra.
15min žurnalisto kelionę į Suomiją apmokėjo „VSA Vilnius“ ir „Molok“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
