H&M nutraukė ryšius su viena tiekėja iš Kinijos dėl kaltinimų „priverstiniu darbu“

Švedijos drabužių milžinė „Hennes ir Mauritz“ (H&M) pranešė nutraukianti santykius su viena verpalų gamintoja Kinijoje dėl kaltinimų „priverstiniu darbu“, susijusiu su etninėmis ir religinėmis mažumomis Kinijos Sindziango provincijoje.
H&M
H&M / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.
Temos: 2 Kinija H&M

Mados mažmenininkė pažymėjo, kad nebendradarbiavo su nė vienu drabužių fabriku šiame regione ir kad nebenaudos medvilnės iš Sindziango, kuris yra didžiausia Kinijos medvilnės auginimo regionas.

Kovo mėnesį paskelbtoje Australijos strateginės politikos instituto (ASPI) ataskaitoje nurodoma, kad H&M yra viena iš perkėlimo pagal priverstinio darbo programą naudos gavėjų dėl jos santykių su dažytų verpalų gamintojos „Huafu“ gamykla Anhujaus mieste.

Visgi H&M pareiškime teigė, kad niekada neturėjo santykių nei su gamykla Anhujuje, nei su „Huafu“ veikla Sindziange.

H&M pripažino, kad turi „netiesioginius verslo santykius su viena gamykla“ Šangju mieste Džendziango provincijoje, priklausančia „Huafu Fashion“.

„Nors Šangju gamykloje nėra jokių priverstinio darbo požymių, nusprendėme nutraukti netiesioginius verslo santykius su „Huafu Fashion“, neatsižvelgdami į padalinį ir provinciją, 12 mėnesių laikotarpiui – tol, kol išsiaiškinsime padėtį, susijusią su priverstiniu darbu“.

Bendrovė taip pat teigė atlikusi „tyrimą visose drabužių gamyklose, su kuriomis bendradarbiauja Kinijoje, siekdama užtikrinti, kad jose nedirba darbuotojai, įdarbinti... pagal vadinamąsias darbo perkėlimo programas arba įdarbinimo programas, kuriose gresia didesnė priverstinio darbo rizika“.

Pasaulyje vis didėja tarptautinis spaudimas Kinijos valdančiajai komunistų partijai dėl jos veiksmų turtingame išteklių Sindziango regione, o pirmadienį Europos Sąjunga paragino Kiniją leisti jos nepriklausomus stebėtojus apsilankyti Sindziange, o įmones paragino būsimuose prekybos ir investicijų sandoriuose su Pekinu atsižvelgti į žmogaus teises.

Žmogaus teisių gynėjų grupės teigia, kad daugiau nei milijonas uigūrų kankinasi politinėse perauklėjimo stovyklose, kurias Pekinas vadina profesinio mokymo centrais, kuriuose švietimu siekiama išgelbėti gyventojus iš skurdo ir atitraukti nuo islamo radikalizmo.

Kinija teigia, kad kritika dėl jos elgesio Sindziange yra politiškai motyvuota ir pagrįsta melu apie tai, kas vyksta didžiuliuose jos pastatytuose gamyklose.

Pirmadienį JAV muitinė pranešė uždraudusi daugybę Kinijos gaminių iš Sindziango regiono, įskaitant medvilnę, drabužius ir plaukų gaminius, kadangi šie gaminiai gali būti pagaminti naudojant priverstinį darbą.

Kinija antradienį pavadino tokį JAV žingsnį „piktnaudžiavimu“ ir atmetė kaltinimus dėl priverstinio darbo kaip „visišką prasimanymą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų