Užimtumo tarnyba dar balandžio 19 d. skelbė, kad bendrovė atleidžia 49 darbuotojus, tačiau iš viso darbo neteks bent 80 iš 150 šiuo metu bendrovėje dirbančių žmonių.
Kaip 15min komentavo „Avia Solutions Group“, kuriai ir priklauso Kauno įmonė, komunikacijos vadovė Vilma Vaitiekūnaitė, šiuos atleidimus lėmė kovo mėnesį „Helisotos“ priimtas sprendimas atsisakyti taisyti rusiškus sraigtasparnius. Tokią nuostatą savo ruožtu nulėmė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje.
„Palaikome Rusijai taikomas sankcijas, todėl manome, kad rusiškų sraigtasparnių remonto veiklos nutraukimas yra teisingas žingsnis. Šiuo metu baigiami remonto darbai jau turimiems klientams, o naujų projektų nesiimame. Dėl šios priežasties įmonė negali visiems savo darbuotojams užtikrinti pilno užimtumo, o dalies pozicijų esame priversti atsisakyti visai“, – sakė ji.
V.Vaitiekūnaitė pridūrė, kad siekiama kuo daugiau darbuotojų įtraukti į naujas veiklas. Vis dėlto didžioji dalis „Helisotos“ veiklos rėmėsi rusiškų sraigtasparnių „Mi“ aptarnavimu, o užsakymų taisyti kitokio tipo sraigtasparnius įmonė nesulaukia tiek daug, kad galėtų užtikrinti dabartinį užimtumą.
Dalis atleidžiamų darbuotojų šiuo metu užbaigia paskutinių rusiškų sraigtasparnių remontą ir servisą, kiti prieš atleidimą atsidūrė prastovose, kadangi jiems darbo šiuo metu nėra ir greičiausiai nebus.
Tai sukėlė kai kurių darbuotojų pasipiktinimą.15min redakciją pasiekė „Helisotos“ darbuotoju prisistačiusio asmens laiškas. Jame piktinamasi, kad prastovose kai kurie darbuotojai bus net tris mėnesius.
„Iki atleidimo liko 3 mėnesiai, yra darbuotojų, kurie augina mažus vaikus ir už prastovas gaunamų 40 proc. atlyginimo tikrai nepakaks. Taip darbuotojai spaudžiami išeiti patys, kad jiems nereikėtų išmokėti išeitinių išmokų“, – rašoma laiške.
„Perteklinių pozicijų darbuotojus apie atleidimą informuojame teisės aktų numatyta tvarka ir terminais“, – įmonės taikomą atleidimo tvarką 15min komentavo V.Vaitiekūnaitė.
Ji pridūrė, kad kiekvieno darbuotojo atvejis yra individualus.
Prastovose šiuo metu yra nedidelė dalis atleidžiamų „Helisotos“ darbuotojų – 5 angaro ir vienas administracijos darbuotojas.
Kaip numatoma Darbo kodekse, darbuotojas tokiais atvejais dėl atleidimo įspėjamas ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei 1 metus. Mažiausiai 2 mėnesių įspėjimo periodas galioja tuo atveju, kai senatvės pensijos likę mažiau nei 5 metai. Įspėjimo terminai trigubinami neįgaliems asmenims, arba kai iki senatvės pensijos likę mažiau nei 2 metai, arba, jei darbuotojas augina vaikų (įvaikių) iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, tai pat nėščioms darbuotojoms.
Pagal įstatymą, darbuotojas, prastovose esantis daugiau nei 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių, gali pats parašyti pareiškimą išeiti iš darbo ir dar gauti priklausančią išeitinę išmoka.
Anksčiau dėl šios tvarkos būta nesusipratimų. Prastovos tapo itin aktualios COVID-19 pandemijos kontekste, tačiau tuo metu prastovose esantys ir iš darbo patys išėję darbuotojai išeitinės išmokos gauti negalėjo, nes šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija.
Taip, anot Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės, tuo metu situaciją buvo išaiškinusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
„Buvo tokių atvejų, kai žmonės kreipėsi pandemijos metu, buvo prastovos, norėjo gauti išeitines, bet pralaimėjo tas bylas“, – 15min komentavo pašnekovė.
Tačiau šiuo atveju problemų patiems išeiti iš darbo ir pasiimti išmoką prastovose daugiau nei 30 dienų esantiems darbuotojams kilti neturėtų, nes situacija „Helisotoje“ nėra susijusi su COVID-19 pandemija. Be to, ekstremalioji padėtis Lietuvoje apskritai atšaukta.
Dar daugiau, prastovų metu darbuotojas gali įsidarbinti ir kitoje darbovietėje, taip gaudamas 40 proc. atlyginimo iš pirmosios darbovietės ir sutartą atlygį iš antrosios. Įstatymiškai esant prastovose netgi nėra ribojamas galimų darboviečių skaičius, tačiau būtina laikytis numatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno teritorinis skyrius 15min informavo, kad šiuo metu dėl situacijos „Helisotoje“ nusiskundimų neužregistruota.
Sraigtasparnių remonto ir serviso paslaugomis užsiimanti UAB „Helisota“ įsteigta 1997 m. Kaune. „Avia Solutions Group“ įmonę įsigijo 2013 m., už ją sumokėjo 12 mln. litų (apie 3,5 mln. eurų).
Bendrovė daugiausia specializavosi rusiškų sraigtasparnių aptarnavime, tačiau pamažu plėtė modelių spektrą. 2016 m. paskelbta, kad „Helisota“ pradeda aptarnauti „Airbus Helicopters“ sraigtasparnius, įskaitant H120, H135, H145 civilinės paskirties orlaivius.
Be jų, „Helisota“ taip pat taiso „Robinson R44“ ir Rusijoje pagamintus įvairių specifikacijų sraigtasparnius „Mi“. Ji daug metų teikė paslaugas Lietuvos kariuomenei, kuri gelbėjimo darbams naudoja rusiškus Mi-8 sraigtasparnius, juos iki 2024 m. ketinama pakeisti amerikietiškais "Black Hawk".
Pastaraisiais metais „Helisotos“ vardas žiniasklaidos puslapiuose šmėžavo dėl teismuose nagrinėtų bylų.
2019 metais įmonei atsisakius atlikti garantinį kariuomenės sraigtasparnių remontą, motyvuojant netinkama jų eksploatacija, kariuomenė su įmone nutraukė sutartį. Vis dėlto galiausiai „Helisota“ teisme šventė pergalę – pripažinta, kad toks kariuomenės poelgis buvo neteisėtas.
2016 m. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) konkursą laimėjusi „Helisota“ padavė šią į teismą po to, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertino, jog įmonė kelia pavojų ir grėsmę nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams. Sprendimai motyvuoti tuo, kad „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis bendradarbiavo su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems buvo taikomos Vakarų sankcijos.
Konkursas buvo nutrauktas, o vėliau pripažinta, kad VSAT sprendimas buvo teisėtas.
