Be to, įsipareigodama garantuoti, kad Baltijos šalių gynybos pramonės bazė būtų aprūpinta naujausiais DI pajėgumais, bendrovė per ateinančius trejus metus Baltijos šalių gynybos pramonei skirs 70 mln. eurų investicijų.
Estija yra žinoma kaip technologinių naujovių diegimo ir pritaikymo lyderė tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuje. Šalies ministrė pirmininkė Kaja Kallas neseniai paskelbė apie gynybos pramonės parko kūrimą ir gynybos pramonės fondą, kad įmonės būtų aprūpintos reikiama infrastruktūra.
2024 m. gegužės 24 d. Taline vykusioje bendroje diskusijoje su „Helsing“, ministrė pirmininkė K.Kallas sakė: „Pasikeitusi saugumo padėtis Europoje aiškiai parodė, kad reikia didesnių investicijų į gynybą, taip pat išryškino dabartines gynybos sektoriaus kliūtis. [...] Susiduriame su situacija, kai technologijos, kurios yra gana prieinamos, tampa mirtinomis milijonus kainuojančiai karinei technikai. Pigūs dronai, galintys nešti sprogmenis, gali potencialiai pridaryti daug žalos net ir technologiškai pranešesnėms gynybos sistemoms.“
Glaudžiai bendradarbiaudama su vietos pramonės partneriais, „Helsing“ siekia sustiprinti Baltijos šalių gynybos infrastruktūrą moderniausiais dirbtinio intelekto ir programinės įrangos sprendimais. Parodydama savo įsipareigojimus regionui, kompanija skiria dideles investicijas, įskaitant naujų veiklos ir gamybos įrenginių steigimą. Šios investicijos ne tik sustiprins vietos gynybos pajėgumus, bet ir sukurs didelių ekonominių galimybių Estijoje.
Vienas iš įmonės įkūrėjų ir jos generalinis direktorius dr. Gundbertas Scherfas pažymi: „Europos ir NATO sienų stiprinimas yra labai svarbus mūsų demokratinių valstybių saugumui. Todėl steigiame „Helsing Estonia“ bendrovę, kad Baltijos šalių gynybos pajėgoms suteiktume pažangių dirbtinio intelekto pajėgumų. Remdamiesi patirtimi, kurią įgijome iš Ukrainoje vykstančio karo, kiek įmanoma teiksime pirmenybę vietinei gamybai, siekdami užtikrinti, kad Baltijos šalių gynybos sistemos būtų atsparios, lengvai pritaikomos ir sukurtos šalies viduje.“
