Iš pomėgio konstruoti elektronikos inžinierius ne tik susikūrė verslą, bet dar ir įrodė sau bei aplinkiniams, kad dažnai ribos tik įsivaizduojamos ir jas nusibrėžiame patys.
O kas nutinka jas peržengus?
„Išdrįsę domėtis kažkuo nauju, transformuojamės ir išlaisviname save varančią jėgą. Iš dalies todėl ir esu oficialus faneros konstruktorių gamintojo iš Ukrainos atstovas Lietuvoje“, – pasakoja smulkiojo verslo atstovas iš S.Šimkus.
– Kas nulėmė spalvingą ir verslų jūsų profesinį kelią?
– Vaikystėje su tėčiu iš pušies žievės drožėme laivelius, su seneliu kūrėme švilpynes, kepėme spurgas su močiute, su mama akvarele liejome.
Tikriausiai kiekvieno suaugusio gyvenime buvo veiklų, kurias prisiminus ir po kelių dešimtmečių, krūtinę pripildo šiluma, o lūpose užsidega šypsena. Šiam keistam gėriui, regis, nė laiko tėkmė nepavaldi. Tikriausiai tai ir nulėmė tai, kaip matau pasaulį bei prisidėjo prie veiklos, kuria užsiimu.
– Jūsų atstovaujamos ukrainiečių kompanijos konstruktoriai yra, tarsi, postūmis kokybiškesniems santykiams šeimoje. Jie skirti ir vaikams nuo 14 metų ir vyresniems. Ar išties jie kurti tam, kad skatintų skirtingas kartas praleisti daugiau laiko drauge?
– Greito vartojimo amžiuje lieka vis mažiau noro ir laiko bendriems tėvų ir vaikų ar senelių ir vaikų užsiėmimams, todėl tokiai veiklai tenka ryžtis sąmoningai. Statistika baksnoja, kad bendravimui su vaikais tėvai skiria tik keletą minučių per dieną..
Taigi, daugeliui kokybiškai praleista valanda ar daugiau skamba lyg iššūkis. Kartu konstruodami „Hobbywood“ žaislą, ne tik bendrai leistumėte laiką, bet ir kurtumėte emocinį užtaisą, kuris lydės vaiką ir jus ilgą laiką. (Vaiko „vau“ ir iš to sekantis pasididžiavimas, kad „pats padariau“, o po kurio laiko, „ar prisimeni, kai mes tada“…).
Tai gali tapti pamatu gražiems vaikystės prisiminimams, o gal ir postūmiu naujos kokybės santykiams šeimoje. Juk tai ne tik komandinis darbas, naujų įgūdžių lavinimas, pažinimo procesas, bet ir tam tikra meditacijos forma.
Daiktų transformacija veikia lyg varomoji jėga
– Kai kurie konstruktoriai atrodo itin sudėtingi ir reiklūs laikui. Surinkti modelį, susidedantį iš kelių šimtų detalių, sutikite, reikia laiko.
– Matyt, dėl šios priežasties jie tokie mėgiami ir populiarūs Lietuvoje. Kartais tam išties nepakanka pusdienio, taigi, tenka rinkti ir savaitgalį. Gera žinia ta, kad jų surinkimui nereikia jokių įrankių ar klijų. Viskas, ko reikia mechaninio modelio veikimui yra dėžutėje.
„Hobbywood“ misija – suteikti nepamirštamą laiką drauge meistraujant skirtingoms kartoms, o kartu sukurti ir mažą mechaninį stebuklą.
– Kiek stebina konstruktorių medžiaga iš kurios jie pagaminti. Kodėl pasirinkta fanera?
– Juokaudamas sakau, kad fanera – tolima beržo pusseserė, tik labai urbanizuota. Tiesa, vis dar išlaikiusi medžio šilumą ir kvapą. Tai eko alternatyva blizgiai kiniškai plastmasei, užvertusiai mūsų gyvenimus. Tuo pačiu tai ir tvirta medžiaga mechaniniam žaislui, kuriam surinkti nereikia nei specialių įrankių, nei klijų – sunėrei, suspaudei, užfiksavai. Patogu, saugu ir greita. Svarbi ir praktinė pusė: sukonstruotas žaislas veikia ir atlieka jam skirtas užduotis: jei tai mikroskopas – juo galima tyrinėti, jei šautuvas – pataikyti į taikinį, taupyklėje – kaupti monetas… Konstruojant susipažįstama su fizikiniais procesais, kuriamos istorijos, lavinama logika ir skirtingi įgūdžiai.
– O kuo Jums asmeniškai patraukli ši žaliava?
– Fanera artima medžiui ir pakankamai lengvai apdirbama. Jai nesudėtinga suteikti norimą formą (tiek lanksčią, tiek tvirtą). Malonu su tokia žaliava dirbti, gali ją dažyti ir beicuoti, suteikti įvairių atspalvių. Įsivaizdavimui pasakysiu, kad ne kiekvienas gaminys iškeliauja iš manęs natūralios medžio spalvos. Kai kada nubeicavęs pušinę dėžutę ir suteikęs jai norimą atspalvį, ir pats nustembu. Atrodo lyg koks raudonmedžio kūrinys.
– Kodėl pasukote elektronikos inžinerijos keliu?
– Man patiko, tai, kad, atrodytų, iš visiškai nenaudingų varžčiukų ar detalyčių sulitavus kažkokią schemą ir prijungus prie maitinimo šaltinio gimdavo kažkas cypsintis, pypsintis, grojantis (kai iš nieko sukuri kažką). Visą gyvenimą mane tai vedė į priekį. Ta daiktų transformacija ir buvo varomoji jėga, skatinusi domėtis kažkuo nauju.
Apie darbą namuose ir gyvenimą darbe
– Sauliau, ar galėtumėte plačiau papasakoti apie „Hobbywood“ dirbtuves?
– Dirbtuves įsirengiau nuosavo namo pirmame aukšte. Pradėjau nuo vieno kampuko, bet jos vis plėtėsi. Šiandien jau ir vėl ankšta, jungsiu prie jų ir garažą. Pliusas tik tas, kad per penkias minutes galiu nusileisti iš namų ir įjungti stakles. Dėl to esu ir lakstus, ir operatyvus. O minusas tik toks, kad niekada nežinai, dirbi namuose ar gyveni darbe. Nelikę takoskyros, kaip ir daugeliui, karantino metu.
– Kaip pats vertinate, kaip jums sekasi vystyti asmeninį smulkųjį verslą?
– Visaip su tais konstruktoriais klostosi: kartais per dieną kelis nuperka, o būna ir kelis mėnesius nė vieno. Ši veikla man yra kaip desertas prie duonos kasdieninės, kuri daug pragmatiškesnė: puodelių graviravimai, verslo dovanos, įvairių gaminių ir detalių gamyba.
Daiktų transformacija yra mano varomoji jėga, skatinanti domėtis vis kažkuo nauju.
– Kaip klostėsi jūsų vystomos veiklos įsibėgėjus karantinui?
– Jau keletą metų dalyvauju Šiaulių robotikos varžybose „Saulės robotų mūšis“. Ten aš ir rėmėjas, ir teisėjas, ir prizus esu gaminęs. O prieš metus, kone viskam dėl karantino sustojus, ir mano darbai apmirė. Norėdamas neįsileisti depresijos prisijungiau prie su robotika susijusios iniciatyvos. Taip pat neatlygintinai prisidėjau gamindamas apsaugines kaukes irskydelius gydytojamsTaip gimė 1000 apsauginių skydelių, kurie ir buvo išdalinti medikams.
– Iš kur jūsų polinkis dalintis? Kalbama, kad net konkurentams darbo įrankius remontuojate. Ar tiesa?
– Kadangi esu ir kraujo donoras, galiu sulyginti savo norą dalintis su kraujo donoryste. Nuo to, kad pasidalini, tau mažiau nelieka. Esu remontavęs stakles konkurentams, nors aš juos vadinu kolegomis.
Aplinkiniai stebėjosi, kodėl tai darau, juk man nuo to tik geriau (užsakymų daugiau). O man norisi ir žmogui padėti, ir įrenginį naujam gyvenimui prikelti. Gal tiesiog mėgstu palaikyti veikiančius.
– Ką jums reiškia būti „Swedbank“ bendruomenės „Kiekvienas gali“ nariu?
– Visi mažiukai gamtoje stengiasi laikytis būryje. Taip daugiau šansų išgyventi. Su smulkiuoju verslu labai panašu. Su „Swedbank“ draugaujame nuo pat įmonės įkūrimo. Buvo toks smagus momentas: metus laiko naujai įsteigtai įmonei jie netaiko papildomų mokesčių, bankinių aptarnavimų ir pan.
Todėl tik pamatęs šio banko iniciatyvą, suteikiančią galimybę jungtis prie bendruomenės „Kiekvienas gali“, užsiregistravau.
Apžiūrėjau ir susipažinau su panašaus profilio įmonėmis, gal ateityje užsimegs kontaktai, gims bendradarbiavimo galimybių? Asmeniškai man labai smagu, kad Lietuvoje galiu patinkančią veiklą vykdyti, todėl norisi ir vieniems kitus palaikyti.
„Hobbywood“ įkūrėjas Saulius Šimkus yra smulkiojo verslo įmonių projekto „Kiekvienas gali“ bendruomenės narys.
Ši bendruomenė palaiko smulkųjį verslą, rūpinasi jo vardo žinomumo sklaida, dalijasi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomis.
