Žmonės iki šiol nelabai suprato, kiek yra vertas jų privatumas, 15min sakė „Huawei“ viceprezidentas suomis Mika Lauhde. Daug metų Suomijos „Nokia“, o taip pat įvairiose kibernetinio saugumo kompanijose dirbęs vyras prie „Huawei“ prisijungė prieš metus ir pagrindinis jo darbas yra padėti vyriausybėms visame pasaulyje suprasti, kaip veikia ir pati kompanija, ir jos kuriamos technologijos. Su šia užduotimi jis atvyko ir į Lietuvą. Tiesa, su kuo susitiks, neatskleidžia. Vilniuje viešintis M.Lauhde sutiko duoti interviu ir 15min.
Suprasti akimirksniu
- Interviu yra ilgas, todėl, jei neturite laiko ir bijote pasimesti korporatyvinėse frazėse, siūlau Jums perskaityti bent kelis teksto fragmentus. Parinkau klausimus, kurie, mano galva, gali būti 15min skaitytojui įdomesni.
- Paklausiau M.Lauhde, ar jų telefonai ir kita įranga yra tobula. Atsakymas ČIA.
- Pasiteiravau, kodėl jų 5G įranga yra pigesnė ir kodėl visi ją vadina technologiškai pažangesne. Štai KĄ išgirdau.
- Jeigu reikėtų rinktis, palikti Kiniją (didžiausią kompanijos rinką), ar likusį pasaulį, ką darytų? M.Lauhde NUOMONĖ.
- O ČIA – atsakymas į Jūsų, skaitytojai, klausimą, kokius nuotolinius atnaujinimus į jūsų telefoną gali atsiųsti kompanija.
- Ar mes, vartotojai, apskritai galime valdyti savo informaciją, tai tai nuo mūsų net nebepriklauso? Atsakymas ČIA.
– Lietuvoje kylant nerimo bangoms dėl „Huawei“, o taip pat ir dėl to, kad jūsų darbo aprašyme nurodytas „bendravimas su vyriausybėmis, geros atmosferos viešajai nuomonei skatinimas“, turiu paklausti, kodėl jūs čia atvykote? Ar susitiksite su valdžios atstovais?
Daug vyriausybių priima sprendimus, turėdamos tik „antraštinio lygio“ supratimą, – sako M.Lauhde.
– Aš dirbu telekomunikacijų sferoje jau 30 metų, su kibernetinio saugumo klausimais – 25. Aš visada dirbau keliaudamas, susitikdamas su valdžios atstovais ir aiškindamas, kas yra kibernetinis saugumas, ką galime padaryti, ir ko ne. Daug vyriausybė priima sprendimus, turėdamos tik „antraštinio lygio“ supratimą. Mano darbas yra kurti pasitikėjimą kompanija, o taip pat padėti suprasti, kas vyksta šioje industrijoje.
Pastarojo meto diskusija yra žalinga visai industrijai. Laimėtojų nėra, tik pralaimėtojai. Bandau paaiškinti, ką mes galime padaryti, kokie yra tikrieji iššūkiai, kokie yra netikri iššūkiai. Ir tai galioja ne tik „Huawei“, bet ir kitiems žaidėjams.
Aš džiaugiuosi, kad kilo ši diskusija, ji turėjo kilti prieš 15 metų, bet labai svarbu ją įdėti į teisingą kontekstą. Reikia paaiškinti, koks yra skirtumas tarp „Huawei“ ir kitų tiekėjų, ką technologija gali padaryti. Aš esu pasamdytas tam, kad padėčiau suprasti visą kontekstą.
Aš aiškinu vyriausybėms, kas vyksta, ir pateikiu joms rekomendacijas. Jas taip pat pateikiu ir „Huawei“ vadovybei, ką jie turėtų daryti, kokios yra tikrosios rizikos. Mes esame tik ekosistemos dalis, nedarome visko vieni, turime partnerių.
Technologijos žengia į priekį, ir, deja, ateityje bus vis mažiau ir mažiau žmonių, kurie supras, kas vyksta. Yra tiek daug technologijų ir galimybių. Kartais vyriausybės sako, kad nieko nesupranta, bet užsimano reguliuoti. Mes sakome, kad tai nėra teisingas kelias. Jūs turėtumėte pirma suprasti, ir tik tada nustatyti tam tikras taisykles.
– Tai kokie dabar yra didžiausi jūsų iššūkiai?
– Didžiausias yra pasitikėjimo kūrimas. Yra daug technologijų, kurių žmonės nesupranta. Ir yra daug gandų, pavyzdžiui, kad dirbtinis intelektas atima mūsų darbus, duomenų saugumą. Tai neveikia tokiu būdu. Mes turime instrumentus, kad viską darytume teisingai, ir, jeigu taip bus, matysime industrijos bumą. Vis tik jeigu tuos instrumentus panaudosime netinkamai, kentės visa pramonė, prarasime žmonių pasitikėjimą. Jeigu bus tikima, kad 5G turi saugumo spragų, kas norės juo naudotis?
„Ericsson“ vadovas praėjusią savaitę sakė: „nustokite kaltinti „Huawei“, nes tai kuria problemas visai industrijai.“
Mes galime technologiją pagaminti saugią ir patikimą, tai nėra iššūkis. Iššūkiai yra politiniai.
Mes galime technologiją pagaminti saugią ir patikimą, tai nėra iššūkis. Iššūkiai yra politiniai. Tai yra labiau politinis klausimas nei bet kada anksčiau. Mes galime išspręsti technologinius iššūkius, bet su įvairiais politiniais kaltinimais kovoti yra labai labai sunku.
– Vis tik yra dalykų, kuriuos galėtumėte patobulinti. Skaičiau, kad per artimiausius 5 metus „Huawei“ ketina investuoti 2 mlrd. dolerių į įrangos saugumo standartų gerinimą.
– Jeigu rasite nors vieną pardavėją, tvirtinantį, kad jo įranga yra tobula, suprasite, kad radote melagį. Aš netvirtinu, kad „Huawei“ įranga yra tobula. Ir įmonė net neturi jokių ketinimų gaminti tokius produktus – jie būtų tokie brangūs, kad jūs neįpirktumėte, jų gyvavimo trukmė būtų pernelyg trumpa, ir apskritai jie prekyboje atsirastų tik per penkerius metus nuo dabar. Kas to norėtų?
Mūsų tikslas yra pagaminti geriausią produktą šioje industrijoje – geriausią produktą parduotuvėje, kurį gali įsigyti ir panaudoti. Toks yra mūsų tikslas. Mes nesame karinė organizacija, mes nepriklausome jokiai valstybei, todėl ir nesiruošiame diegti kariuomenės lygio saugumo sistemų. Niekas negalėtų įpirkti tokių įrenginių.
Tačiau aš suprantu mūsų geopolitinę poziciją, todėl mes turime būti bent šiek tiek geresni nei kiti. Tokia yra mūsų realybė. Vyksta geopolitinis žaidimas ir mes nesame naivūs. Mes esame iš Kinijos, todėl turime įrodinėti savo nekaltumą, kai kiti pardavėjai to daryti neturi. Rizika mums yra daug didesnė – jeigu kas nors rastų ką nors įtartino mūsų produktuose, jie sakytų „aha, žiūrėkite, ką jie daro.“ Mes negalime sau to leisti. Todėl mūsų kokybės, kontrolės, logistikos sistemos yra daug sudėtingesnės nei mūsų konkurentų. Vien dėl to, kad mes negalime leisti sau nė menkiausios klaidos. Tai mums kainuoja brangiau, bet yra ir teigiama pusė.
Aš netvirtinu, kad „Huawei“ įranga yra tobula. Ir įmonė net neturi jokių ketinimų gaminti tokius produktus – jie būtų tokie brangūs, kad jūs neįpirktumėte, jų gyvavimo trukmė būtų pernelyg trumpa, ir apskritai jie prekyboje atsirastų tik per penkerius metus nuo dabar. Kas to norėtų?
Lengviausias būdas sukurti pasitikėjimą yra būti atviram, skaidriam, aiškinti, kaip dirbi. Su kai kuriomis vyriausybėmis jau įsteigėme kibernetinio saugumo laboratorijas, kovo 5 dieną tokią atidarysime Briuselyje. Mes kviečiame visas vyriausybes ir operatorius atvykti, išanalizuoti mūsų pirminį kodą (angl. source code). Tikiuosi, kad galiausiai mūsų pavyzdžiu paseks ir mūsų konkurentai, kad jie nuspręs įkurti tokius centrus.
Vis tik nemokamų pietų nėra. Kai turime tokio pobūdžio bendradarbiavimą, o jis kai kuriose šalyse tęsiasi jau metų metus, tai daro įtaką kokybei. Jeigu atvyksta geriausi žmonės iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kitų vyriausybių, kurie padeda tobulinti pirminį kodą, galiu pasakyti, kad vykdoma sudėtingiausia kokybės patikra.
Jeigu skirtingos vyriausybės negali rasti jokių trūkumų, galiu teigti, kad mano pirminis kodas yra geresnis nei vidutiniškai rinkoje. Nes mane tikrina atstovai, kuriems yra mokama už tai, kad jie ką nors rastų. Jeigu jie to negali padaryti, kaip kažkas kitas ras? Jeigu jie randa kažką, turime pataisyti. Todėl sakau, kad mūsų kokybė yra tikrai gera.
– Paliekant nuošalėje pasitikėjimo klausimą, ar saugumo temos eskalacija pastaruoju metu padarė įtaką jūsų verslui, išmaniųjų prietaisų pardavimui?
– Kol kas mums sekasi labai gerai. Bet mes nesame naivūs. Jeigu tokie gandai tęsis, mūsų apyvarta mažės. Bet mažės ir mūsų konkurentų apyvarta. Kai kuriame tinklus, „Huawei“ nėra vienintelis jų „statytojas“.
Įprasta taisyklė skirtingose valstybėse yra nekurti tinklo, bendradarbiaujant tik su vienu įrangos tiekėju. Jeigu nepirks mūsų įrangos, nepirks ir kitų tiekėjų įrangos. Mes jau turime pirmąjį pavyzdį – Australijoje uždraudus „Huawei“ įrangos naudojimą 5G tinklo kūrimui, operatorius sako, kad to nebesiims (15min: TPG sustabdė investicijas dėl „Huawei“ draudimo, šaltinis: „The Guardian“)
Ir tokia yra realybė, kuri pasieks ir kitas valstybes. „Huawei“ yra privati tarptautinė kompanija, mes turime savo tyrimų ir vystymo padalinius skirtingose pasaulio vietose, kaip ir kiti. Jeigu kažkas nutiks „Huawei“, tai palies ir kitus technologijų pardavėjus. Kai mes gaminame esminius komponentus sistemomis, maždaug 60 proc. jų pagaminame ne Kinijoje. Mūsų konkurentai naudoja maždaug 50 proc. Kinijoje pagamintų komponentų. Tai paliestų visus. Prekybos karas būtų prasta žinia visai industrijai.
– „Huawei“ skelbia, kad įmonės gaminama technologija 5G tinklui yra pigesnė, be to, technologiškai įmonė konkurentus lenkia maždaug metais. Kodėl taip? („Huawei“ reklamuojasi kaip vienintelė kompanija, galinti sukurti 5G tinklą nuo pradžios iki galo. Ji gamina belaides bazines stotis, savarankiškai sukurtas antenas ir lustus)
– Mes esame privati kompanija, jos akcininkai yra darbuotojai. (15min: Dabartiniam jos vadovui, iki kompanijos sukūrimo dirbusiam inžinieriumi Kinijos kariuomenėje, Renui Zhengfei priklauso 1,14 proc. akcijų, likusias dalijasi 96768 darbuotojų'). Ir tai mums suteikia galimybę. Kai kalbame apie bet kurią kitą akcinę bendrovę, ji privalo mokėti dividendus savo savininkams.
„Huawei“ turi galimybę nuspręsti, kad tam tikrais metais jų marža bus didesnė, ir pinigai bus investuojami į, tarkime, tyrimus ir vystymą. Mes tą ir darome. Investavome daugiau į tai nei bet kas kitas šioje planetoje. Mes turime daugiau žmonių, daugiau įrangos, atlikome daugiau bandymų, ir todėl mes pirmaujame. Pažadas darbuotojams yra toks: ši ilgalaikė strategija yra geresnė nei dabar tiesiog pasiimti dividendus. Ir jie tam pritaria.
– „Huawei“ yra antras pagal dydį išmaniųjų telefonų gamintojas pasaulyje – pernai įvairios įrangos vartotojams parduota už 52 mlrd. eurų, vien išmaniųjų telefonų parduota 200 mln. Kas yra didžiausia jūsų rinka? Kinija?
– Manau, kad dabar Kinija yra didžiausia rinka. Tai yra didžiausia rinka ir mūsų konkurentams. Mes Kinijoje nedirbame vieni – ten dirba visi mūsų konkurentai. Kinija yra didžiausia rinka šioje planetoje. Nėra gamintojo, kuris pasakytų, kad nenori dirbti Kinijoje. Visi ten dirba, mes – taip pat.
– „Huawei“ tinklalapyje radau tokį įdomų sakinį, cituoju: „Mes paaukosime bet ką už bet kokią kainą, kad išlaikytume saugumą, nenuskriausdami nė vienos valstybės, nė vienos organizacijos, nė vieno individo“. Jeigu Kinija vis tik pareikalautų prieigos prie duomenų, ar jūs verčiau atsisakytumėte Kinijos, kaip rinkos, ar viso likusio pasaulio?
– Žinoma, kad palaikome gerus ryšius su Kinijos vyriausybe. Taip pat palaikome labai gerus ryšius ir su kitomis vyriausybėmis. Mes vertiname visas valdžias kaip vienodai geras arba vienodai blogas. Tau nereikia dėti visų kiaušinių į vieną krepšį.
Visų pirma mes nedalyvaujame vartotojų duomenų versle ir to daryti nenorime. Ypač dabar, kai situacija Europos Sąjungoje ir JAV yra labai neaiški. Kas valdo europiečių duomenis? Kai mes parduodame telefonus Europoje, jie nesiunčia jokios informacijos už Europos ribų, ji lieka čia. Kinija negali ir nevalgo Europoje esančių serverių. Mes tikime, kad Europos bendruomenė saugo mūsų serverius čia. O mes nerenkame vartotojų duomenų, mes renkame tik duomenis iš telefonų, tokius kaip kada buvo daromas atnaujinimas, ar telefone yra naujausia saugumo sistemos versija ir pan. Bet ta informacija nepalieka Europos. Informacija, kuri renkama Kinijoje, nepalieka Kinijos. Mes viliamės, kad vyriausybės yra protingos ir nesielgia beatodairiškai su informacija. Bet mes to nebekontroliuojame, mes paprasčiausiai tikimės, kad egzistuoja proto balsas.
– Vartotojams įdomu, kokius nuotolinius atnaujinimus jūs galite padaryti mūsų telefonams? Ar jais galite visiškai pakeisti technologijos veikimo principą? Vartotojai buvo nusiminę, kai, pavyzdžiui, „Apple“ specialiai lėtino senesnių telefonų veikimą.
– Mes galime siųsti atnaujinimus. „Apple“ yra labai specifinis pavyzdys, nes jie kontroliuoja ir techninę įrangą, ir programinę įrangą, o mes kontroliuojame tik programinę įrangą. „Huawei“ įrenginių programinė įranga ateina iš JAV – iš „Google“ kompanijos. Kai jie daro pakeitimų, tai jų pakeitimai. Šiuo metu mes tik galime pasiūlyti labiausiai saugią platformą „Android“ sistemai, ir tą mes darome.
– Kaip vartotoja ar aš apskritai dar galiu kontroliuoti savo duomenis? Jūs, „Huawei“, galite siųsti nuotolinius atnaujinimus į mano telefoną, tada „Android“ gali man pasiūlyti atnaujinimų. Kaip aš galiu apsaugoti savo informaciją? O gal nėra būdo, gal tiesiog kuo mažiau savo informacijos panaudoti telefone?
– Jeigu žmogus yra paranoikas, jis veikiausiai nesinaudos jokia išmania įranga ir nesidalins išvis jokia informacija. Aš manau, kad vartotojai turi suprasti galimas pasekmes. Jeigu pasitiki „Google“, daliniesi informacija. Aš tikiuosi, kad atsakingos institucijos tinkamai prižiūri saugumą. Europos Komisija ir kitos institucijos Europoje turi pasirūpinti, kad, esant nepageidaujamam elgesiui su vartotojų duomenimis, EK pasakytų, kaip turi būti. Kad informacija, kuri neturi palikti telefono, ir nepaliktų. Tačiau šiuo metu, jeigu Europos Komisija nespaudžia „Google“, tai mes neturime įrankių kažką ten padaryti. Jeigu jie prastai dirba savo darbą, tai vartotojai jaučia EK darbo pasekmes.
Reikia suprasti, kad mes esame tarptautinė kompanija. Už saugumą yra atsakingi darbuotojai Suomijoje, Helsinkyje, antenas gamina švedai, ekranus gamina japonai Tokijuje ir t.t. Ne viskas vyksta, ne visa informacija saugoma Kinijoje.
Žmonės iki šiol nelabai suprato, kiek yra vertas jų privatumas ir duomenys. Tai yra daug vertingiau, nei jie galvojo.
– Kokios gali būti teigiamos pastarojo meto skandalų pasekmės? Galbūt žmonės pradės daugiau rūpintis savo duomenimis? Galbūt duomenys ir bus saugesni?
– Žmonės iki šiol nelabai suprato, kiek yra vertas jų privatumas ir duomenys. Tai yra daug vertingiau, nei jie galvojo. Mes turime tą gerbti. Žmonėms turi būti suteikta teisė priimti sprendimus savarankiškai. Tai reiškia, kad galutinis vartotojas turi būti tas, kuris turi kontrolę. Ji/jis privalo turėti visas teises arba leisti, arba uždrausti dalijimąsi informacija apie jį/ją. Jeigu tas žmogus sutinka aukoti savo privatumą dėl tam tikrų priežasčių, tai turi būti pamatuotas sprendimas, kurį vėliau galima ir atšaukti. Jeigu galutinis vartotojas turi visą galią, aš esu laimingas. Esu prieš duomenų vagystes, taisyklių keitimą be žinios. O šioje industrijoje to pasitaikė, ir mes turime to atsikratyti.
