Vienoje didžiausių Raseinių rajono kaimo turizmo sodybų „Karpynė“ ankstesniais metais vasaros ir rudens pradžia būdavo tikras darbymetis – didžiosios Lietuvos įmonės buvo pamėgę čia rengti šventes, į kurias susirinkdavo net 1000–1500 darbuotojų.
Šią vasarą „Karpynėje“, kuri priklauso verslininko Jordano Kenstavičiaus šeimai, neįvyko nė vienos tokio masto šventės, tačiau net ir be stambių renginių liepą ir rugpjūtį lankytojų netrūko.
Visgi į Raseinių rajoną įsisukusi koronaviruso pandemija „Karpynę“, kaip ir kitas rajono turizmo verslo įmones, ir vėl tempia į dugną. Rajone smarkiai plintant koronavirusui, o „Karpynėje“ dėl saugumo mažėjant pramogų, neišvengiamai traukiasi ir lankytojų skaičius.
Nors karantinas Raseiniuose įvestas penktadienį, kaimo turizmo sodybos „Karpynė“ ir restoraną bei viešbutį valdančios įmonės „Sūkuriškės“ vadovė Kristina Viršilienė 15min pasakojo, kad įmonė jau dvi savaites dirba tarsi karantino sąlygomis.
Siekdama užkirsti kelią viruso plitimui įmonė savo iniciatyva prieš dvi savaites uždarė sporto klubus, SPA zonas, baseinus, pirtis. Be to, padavėjai kartą per savaitę atlieka koronaviruso testus, o siekiant reguliuoti srautus viešbučio svečiai iš anksto pasirenka pusryčių laiką.
„O restoranas daugiausiai dirba lauko terasoje. Viduje laikomės pakankamai didelių atstumų – net didesnių nei rekomenduojama, be to, prie stalo leidžiame sėdėti daugiausiai 4–5 asmenims“, – ir iki šiol galiojusius ribojimus vardijo K.Viršilienė.
Įvedus karantiną restoranams Raseinių rajone leidžiama dirbti iki 24 val., tačiau „Karpynės“ darbo laikas trumpesnis ir įprastinėmis sąlygomis – iki 22 val. Maža to, įmonė prašo darbuotojų kol kas susilaikyti nuo lankymosi kirpyklose ir grožio salonuose, nes nedidelėse uždarose patalpose užkratas plinta lengviausiai.
Informaciją rankiojasi iš žiniasklaidos
Visgi K.Viršilienė pabrėžia, kad informacijos, kaip nuo penktadienio turėtų keisti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės darbas, labai trūksta – nėra net su kuo pasikonsultuoti dėl specifinių situacijų.
„Tai ir yra sudėtingiausia – paskelbiama viešojoje erdvėje, bet kaip verslininkai mes neturime informacijos. Yra tik juodraštiniai variantai. Spaudoje paskaitai, bet tai ne dokumentas, negali ta informacija vadovautis. Pats turi ieškoti, viskuo domėtis, neturi ko paklausti“, – apgailestavo „Karpynės“ vadovė, pridūrusi, kad papildomos informacijos nepavyksta gauti ir rajono savivaldybėje.
Pašnekovei kilo konkretūs klausimai, į kuriuos atsakymo ji taip ir nerado. Pavyzdžiui, ar reikėtų atšaukti „Karpynėje“ planuotą 12–15 žmonių konferenciją.
„Ir mes nežinome, ar privalome atšaukti, ar ne. Vengdami kontakto atšaukėme, bet automatiškai negauname pajamų. Tris savaites į priekį visi renginiai atšaukti. Be to, mums skambina, teiraujasi žmonės, ar galės atvykti iš kitų rajonų apsistoti“, – klausimus, į kuriuos neturi atsakymo, vardija vadovė.
Iš žiniasklaidos pranešimų, o ne oficialių dokumentų informaciją tiek apie karantino ribojimus, tiek apskritai apie koronaviruso plėtrą Raseinių rajone rankiojasi ir didžiausi Raseinių rajono darbdaviai – gamybinės įmonės. Tiesa, šią informaciją kiekvienas supranta skirtingai.
Didžiausios darbdavės, daugiau nei 700 darbuotojų keliose įmonėse įdarbinusios „Norvelitos“ savininkas Jordanas Kenstavičius ketvirtadienį 15min tvirtino vis dar negavęs tikslios informacijos apie tai, kokius ribojimas jo įmonių veiklai gali lemti karantinas.
Pavyzdžiui, likus dienai iki karantino pradžios verslininkas tikino neįsivaizduojantis, ar bus kokios nors užkardos, kurios apsunkins darbuotojų patekimą į įmonę, ar nebus.
„Iki šiol mums niekas nieko nepateikė. Vaizdas susidaro, kad reikia kažkam paukštelį uždėti, kad dirba“, – piktinosi verslininkas.
Antros pagal dydį Raseinių rajono darbdavės – verpalus gaminančios „Danspin“ įmonės, rajone įdarbinusios 387 darbuotojus, vadovas Rosvaldas Kunickas 15min sakė iš žiniasklaidos straipsnių supratęs, kad darbuotojų judėjimo niekas neribos, tačiau taip pat pritarė, kad informacijos, kaip viskas vyks, trūksta.
„Kiek skaičiau žiniasklaidoje, judėti galima, niekas nedraudžia iš darbo, į darbą vykti. Turime darbuotojų, kurie iš Kauno atvažiuoja, bet jie turės galimybę atvykti. O dėl to, kad apribos gyventojų judėjimą, tai ir dabar nevažinėja niekas. Mes rekomenduojame savo darbuotojams, kad nereikalingai nejudėtų, jei nėra poreikio“, – sakė vadovas.
Norėtų detalios informacijos apie židinius
Stambių įmonių vadovai pasigenda ir didesnio dėmesio iš valstybės bei savivaldos institucijų – tiesioginio ryšio palaikymo, detalios informacijos, kur susiformavę koronaviruso židiniai rajone, ar pagalbos, prireikus operatyviai ištirti darbuotojus.
„Nėra bendro koordinavimo, bendravimo. Raseiniuose yra tik kelios pagrindinės įmonės – su jomis turėtų būti nuolat ryšys palaikomas, kad būtų kažkokia koordinacija, bet šito dalyko nejaučiame išvis“, – apgailestavo J.Kenstavičius.
Jis pridūrė, kad tiesioginio ryšio palaikymas su institucijomis svarbus ir dėl to, kad „Norvelitos“ grupės įmonės atsiduria tarp vietų, kur gyventojų koncentracija viena didžiausių – vien „Norvelitoje“ dirba apie 500 žmonių.
Tad koronaviruso apgultuose Raseiniuose J.Kenstavičius jaučiasi su virusu paliktas kovoti vienas.
Dar viena problema, kurią minėjo verslininkas – sunkumai testuoti Raseiniuose dirbančius, tačiau kituose miestuose gyvenančius įmonės darbuotojus. Verslininkas pabrėžė, kad bendrovėje dirba šimtai žmonių, todėl būtina darbuotojus testuoti dažnai ir operatyviai, kad gamyba nesustotų.
„Pagrindiniai vadovai, kurie su daug darbuotojų bendrauja, turėtų turėti galimybę kas dvi tris dienas išsitirti. Raseiniuose yra mobilūs punktai, bet realybė tokia, kad jei žmogus atvažiuoja iš kito rajono pas mus dirbti – negali išsitirti, nes gyvena kitur. Jam sako: važiuokite į kitą rajoną. Verslas paliktas sau“, – apgailestavo J.Kenstavičius, darbuotojus testuojantis įmonės įsigytais greitaisiais testais.
„Mes nemažai pinigų į biudžetą sumokame, esame nemažas darbdavys. Atnešėte pinigus – ačiū, bet jei problemų kyla, tai patys ir išspręskite. Mes kaip atskira respublika – jei žmones prisiėmei į darbą, tai tavo problemos“, – nusivylimu dalijosi verslininkas.
Verslininkai pabrėžė pritariantys karantinui, tačiau kritikavo, kad savivaldybė per vėlai ėmėsi koronaviruso suvaldymo priemonių ir dar rugsėjo pabaigoje organizavo viešus renginius mieste – tokius kaip rudens šventė, kurios metu vyko koncertai, dirbo prekybininkai.
Meras: žmonės klausia absurdiškų dalykų
Tačiau Raseinių rajono meras Andrius Bautronis atmeta verslininkų priekaištus tiek dėl informacijos trūkumo, tiek dėl darbuotojų, gyvenančių kituose rajonuose, testavimo.
Meras tvirtina, kad savivaldybė skelbia informaciją apie karantiną per visus įmanomus šaltinius – tinklalapį, feisbuką ir vietinius laikraščius.
Jis pabrėžė, kad joks žmonių judėjimas nebus suvaržytas ir stebėjosi, kodėl gyventojai taip įsigąsdinę.
„Taip, dabar, žinokite, mes aptversime spygliuota viela ir nieko neįleisime. Viskas. Įsivaizduojate, kaip bus?“, – ironizavo meras.
Jis paaiškino, kad joks žmonių judėjimas nebus kontroliuojamas ar suvaržomas: kas gali, dirbs nuotoliniu būdu, kas ne – važiuos į darbus.
„Suprantu, kad gamyklos, įmonės, fabrikai gi nestabdys veiklos, nepereis į nuotolinį darbą – „Norvelita“ netvarkys žuvies namuose, o „Danspin“ neaus siūlų namuose. Tai jie savo darbus, kaip dirbo, taip dirbs“, – ramino Raseinių rajono meras.
„Norvelita“ netvarkys žuvies namuose, o „Danspin“ neaus siūlų namuose. Tai jie savo darbus, kaip dirbo, taip dirbs, – ramino Raseinių rajono meras.
Jis taip pat aiškino, kad kadangi žmonių judėjimas nėra varžomas, o apgyvendinimo veikla nėra ribojama, todėl į viešbučius ar kaimo turizmo sodybas tikrai galės vykti tiek vietiniai, tiek kitų rajonų gyventojai.
Ketvirtadienį kalbintas meras žadėjo tą pačią dieną visoms rajono didžiosioms įmonėms išsiuntinėti Vyriausybės nutarimą dėl karantino Raseinių rajono savivaldybėje.
„Net per visoje Lietuvoje įvestą karantiną nebuvo varžomas žmonių judėjimas. O dabar per lokalų karantiną žmonės prisibauginę. Man irgi parašo: kaip įvažiuoti į Raseinius? Na, niekaip neįvažiuokite – tik su oro balionais, lėktuvais ar su parašiutais. Klausia žmonės tokių absurdiškų dalykų“, – stebėjosi meras.
Man irgi parašo, kaip įvažiuoti į Raseinius. Na, niekaip neįvažiuokite – su oro balionais, lėktuvais ar su parašiutais. Klausia žmonės tokių absurdiškų dalykų, – stebėjosi meras.
Paprašytas pakomentuoti „Karpynės“ vadovei kilusią dilemą, ką daryti su planuota konferencija turizmo sodyboje, A.Bautronis paaiškino, kad visi vieši renginiai yra uždrausti Vyriausybės nutarimu, o privačios šventės – kiekvieno atsakomybės klausimas.
Kalbėdamas apie gyventojų testavimą meras paneigė J.Kenstavičiaus žodžius, kad darbuotojų, gyvenančių kituose rajonuose, nenorima testuoti.
„Nesąmonė, tą klausimą išsprendėme praėjusią savaitę. Su mobiliu punktu sušnekėta – Raseinių gyventojus ar dirbančius Raseinių rajone testuoja“, – tikino meras.
Raseinių rajono meras apibendrino, kad nuo penktadienio gyvenimas Raseiniuose beveik nesikeičia, nes karantino sąlygomis miestas ir rajonas gyvena jau pusantros savaitės.
„Atsiras tik tai, kad į prekybos centrus įleidžiant skaičiuos žmones – kiek išeina, kiek įeina. Viskas. Visa kita seniai priimta ir gyvename pagal tą karantiną – tik jis buvo neįteisintas“, – kalbėjo meras.
Svečių skaičius krito perpus
Visgi nors meras ramina, kad įvestas karantinas verslams nereiškia ir didesnių apribojimų, „Karpynės“ vadovė neabejoja, kad tiek jos įmonei, tiek kitoms turizmo sektoriaus bendrovėms tai bus finansiškai itin skaudus laikotarpis.
Pasak K.Viršilienės, viruso besibaiminantys lankytojai jau kurį laiką savo viešnages atšaukinėja, o įvestas karantinas šią tendenciją tik dar labiau sustiprins.
„Esant tokiai situacijai klientai atsisako važiuoti į rajoną, todėl pinigine išraiška tai bus skaudi situacija. Jei prieš tris savaites visi savaitgaliai būdavo užimti, dabar atšaukiami užsakymai ir dažniausiai tai daroma likus 2–3 dienoms iki atvykimo”, – apgailestavo „Karpynės“ vadovė.
Anksčiau savaitgaliais „Karpynės“ užimtumas siekdavo 90 proc., dabar – 65 proc. Darbo dienomis vaizdas kur kas liūdnesnis – jei anksčiau būdavo užimta 25–30 proc. kambarių, dabar – vos 3–4 proc.
„Liko tik tie, kurie atvažiuoja dirbti ir neturi, kur apsistoti. O tokių, kurie rinktųsi poilsį rajone, – labai mažai“, – pastebi vadovė.
Liko tik tie, kurie atvažiuoja dirbti ir neturi, kur apsistoti. O tokių, kurie rinktųsi poilsį rajone, – labai mažai, – pastebi vadovė.
Pavyzdžiui, pernai rugsėjį bendras „Karpynės“ komplekso užimtumas siekė 42 proc., spalį – 25 proc., o šiemet skaičiai perpus mažesni – rugsėjį užimta 25 proc. kambarių, o spalį prognozuojama tik 12–13 proc. Poilsiautojai atsisako kelionės į Raseinius baimindamiesi ne tik viruso, bet ir nepatogumų dėl karantino apribojimų.
Stambiųjų įmonių didžiausia baimė – virusas
Tuo tarpu didiesiems rajono darbdaviams – „Norvelitai“ ir „Danspin“ – šiuo metu užsakymų netrūksta.
„Danspin“ vadovas tvirtino, kad antrasis karantinas įmonei bus visiškai kitoks negu pirmasis.
Pavasarį, kai karantinas buvo paskelbtas visoje šalyje, įmonei teko stabdyti gamybą, nes dėl pasaulinės pandemijos sustojo užsakymai iš eksporto rinkų.
„Mūsų užsakovai yra kilimų fabrikai, iš mūsų verpalų audžiantys kilimus. Tuomet sustojo Didžiosios Britanijos, kitų Europos šalių gamyklos – per keletą dienų praradome visus užsakymus ir viskas sustojo. Turime per 400 darbuotojų, todėl reikėjo stabdyti gamybą ir priimti nepopuliarų sprendimų“, – prisimena vadovas.
Įmonė atleido 99 darbuotojus. Tačiau liepą užsakymai pradėjo sugrįžti, o rugpjūtį jų sulaukta net daugiau nei prieš karantiną, todėl šiuo metu įmonė pluša visu pajėgumu – bendrovė taip pat susigrąžino didžiąją dalį atleistų darbuotojų.
R.Kunickas pasakojo, kad užsakymų padaugėjo, nes ne visos šiame sektoriuje dirbančios įmonės sugebėjo taip pat greitai atsigauti.
„Gauname užsakymus, kurių negali įvykdyti kiti. Kadangi užsakymų turime labai daug, esame suinteresuoti kuo saugiau dirbti, kad nebūtų galimybių plisti virusui. Imamės visų saugumo priemonių“, – pabrėžė R.Kunickas.
Tad vadovas mano, kad įvestas karantinas bendrovės veiklai įtakos beveik neturės, nes papildomų saugumo priemonių bendrovė ėmėsi jau anksčiau – darbuotojai laikosi distancijos, nešioja kaukes, jiems matuojama temperatūra, o turėję kontaktų su užsikrėtusiaisiais ar blogai pasijutę darbuotojai siunčiami atlikti koronaviruso testų.
Užsakymų netrūksta ir „Norvelitai“, nors J.Kenstavičius skaičiuoja, kad įmonės pardavimai palyginus su pernai sumažėję 10–15 proc. Įmonė tai sieja su tuo, kad didelę dalį produkcijos tiekia maitinimo ir apgyvendinimo įmonėms tokiose nuo turistų priklausomose šalyse, kaip Italija ar Prancūzija.
O didžiausia 15min kalbintų vadovų baimė, kad virusas neįsisuktų į įmonę, tad didžiausi darbdaviai su nerimu stebi viruso plitimą Raseiniuose.
„Patirtume didžiulių nuostolių, jei turėtume stabdyti gamybą, nes matytume, kad negalime suvaldyti situacijos. Labai svarbu išsisaugoti, kad, neduok Dieve, kas nors neužsikrėstų. Nuotoliniu būdu staklės neveikia“, – sakė R.Kunickas, kurio vadovaujamoje įmonėje iš viso buvo nustatyti 4 koronaviruso atvejai.
Labai svarbu išsisaugoti, kad, neduok Dieve, kas nors neužsikrėstų. Nuotoliniu būdu staklės neveikia, – sakė R.Kunickas.
Koronavirusas jau įsisuko į „Norvelitą“
„Norvelitoje“ ketvirtadienį susirgimų dar nebuvo nustatyta, tačiau vadovas tos dienos, kai išgirs apie pirmąjį atvejį, itin baiminasi.
„Mes labai stipriai esame susirūpinę ir neaišku, kaip čia gali atsitikti. Jei iki šiol gerai sprendėme tą klausimą, tai dabar esame pavojuje. Bijau ką ir sakyti – ryte tikiesi nesulaukti skambučio, kad jau turime atvejį. Niekas negali apsisaugoti“, – sakė J.Kenstavičius.
Tačiau skambučio, kurio taip bijojo, J.Kenstavičius vis dėlto jau sulaukė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras penktadienį pranešė, kad Raseiniuose ir Kelmėje registruota po 1 koronavirusinės infekcijos atvejį, nustatytą asmenims, dirbantiems Raseinių rajone veikiančioje įmonėje UAB „Norvelita“. Epidemiologinės sąsajos vertinamos.