Lietuvoje viešintis Taivano nacionalinės plėtros ministras Ming-Hsin Kung, paklaustas, ar Taivanas svarstytų Lietuvoje atidaryti puslaidininkių gamyklą, tokios galimybės neatmetė, bet pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų ugdyti talentus.
„Taivanas pasiūlys stipendijas Lietuvos jaunuoliams studijuoti ir gauti apmokymus Taivane. Antra dalis būtų technologinis bendradarbiavimas. O po šių pakeitimų, labai greitai Lietuva ir Taivanas suformuos ekspertų komandą, kuri kitais metasi kalbės apie Lietuvos vaidmenį visoje puslaidininkių tiekimo grandyje“, – sakė ministras.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pridūrė, kad galimybė turėti puslaidininkių gamyklą Lietuvoje – reali.
„Visos galimybės yra realios ir šita galimybė taip pat yra reali. Ar tai Taivano įmonė, ar Lietuvos įmonės bendradarbiaudamos su Taivano įmonėmis. Matome, kad paklausa puslaidininkiams pasaulyje yra milžiniška, turime pasiūlos sutrikimus jau šiandien, ilguoju laikotarpiu pasiūla tik augs plečiantis automobilių, išmaniųjų technologijų pramonei, kompiuteriai vis galingėja ir puslaidininkių reikės“, – sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad tiekimo grandinės sutrikusios, todėl reikia tai turėti kuo arčiau namų.
„O geriausia – namuose. Kai 20 proc. BVP Lietuvoje sudaro gamyba ir pramonė, reikšminga dalis – išmani aukštųjų technologijų pramonė, tai puslaidininkiai Lietuvai ir higiena, ir nemaža ambicija, kur reikia padaryti daug namų darbų“, – sakė ministrė.
„Jei aukštos pridėtinės vertės srityse mums pavyktų pritraukti ar investuotoją iš Taivano, ar Lietuvai reikšmingai investuoti toje šalyje, tai jau būtų sėkmės istorija. Nieko nedarant tos sėkmės istorijos neatsitiks – sėdint, nepasikviečiant svečių, proaktyviai nemezgant ryšių“, – kokį rezultatą laikytų pasiekimu apibendrino A.Armonaitė.
Taivano atstovybė Lietuvoje – dar šiemet
Lietuvoje viešintis Taivano ministras priminė, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, Lietuva ir Taivanas pradėjo savo bendradarbiavimą – Taivanas Lietuvai padovanojo kaukių, o Lietuva – vakcinų.
„Mes tai vadiname vertybių ciklu, kuris išsiplėtė į tarpvyriausybinį ir net privataus sektoriaus bendradarbiavimo lygmenį. Pavyzdžiui, Taivanas paaukojo daug pinigų Lietuvos socialinėms institucijoms. Mes tikimės išplėsti šį ciklą į ekonominį ir prekybos sektorių. Kaip žinote, Taivano atstovybė bus greitai atidaryta Lietuvoje“, – sakė ministras.
Ministras pabrėžė, kad Taivano atstovybė Lietuvoje turėtų būti atidaryta iki šių metų pabaigos.
Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad prekybos atstovybė Lietuvoje Taivane galėtų įsikurti kitų metų pradžioje.
„Žinoma, kad parengiamieji darbai prasidės anksčiau, komandos, žmonių sutelkimas, fizinės vietos radimas, kontaktų plėtra. Lietuva tikrai nebus pirma šalis, kuri tai padarys. Europos Sąjunga turi savo atstovybę, 15 ES šalių turi savo atstovybes, atėjo laikas ir Lietuvai prisijungti prie tų šalių ir sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu“, – sakė ministrė.
Bendradarbiavimo galimybes mato įvairiose srityse
Taivano ministras tvirtino, kad sustiprinti bendradarbiavimą abi šalys galėtų įvairiose srityse – pirmiausia, technologijų ir tiekimo grandinių srityse.
Kitos bendradarbiavimo sritys, kurias įvardijo ministras – investicijos, bendradarbiavimas fintech, puslaidininkių ir lazerių, elektroautomobilių, medicinos srityse.
„Taivanas stiprus puslaidininkių srityje, o Lietuva pirmauja lazerių srityje. Aš manau, kad tai abiem šalims būtų abipusiai naudingas bendradarbiavimas“, – teigė Ming-Hsin Kung.
Taivano plėtros ministras pabrėžė, kad dar viena sritis, kur galima plėsti bendradarbiavimą – maisto sektorius.
„Lietuva labai stipri maisto pramonėje. Be to, daug produktų labai populiarūs ir laukiami Taivane. Kai tik jie atsiranda ant lentynų Taivane, jie iš karto išparduodami. Manau, kad šioje srityje galime plėsti savo bendradarbiavimą ir padidinti savo pirkimo apimtis“, – sako jis.
Paskolos ir finansavimas – dar viena sritis, kur Taivano ministras mato bendradarbiavimo galimybes.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė pritarė, kad eksporto galimybių daug.
„Eksportas gali būti įvairus – nuo tų sričių, kur Lietuva tradiciškai stipri, ar tai būtų baldų pramonė, ar maisto pramonė, ar turizmas, bet taip pat ir išmaniųjų sričių produkcijos eksportas, paslaugų eksportas, biotechnologijos, finansinės technologijos, kurių Lietuva yra globalus centras“, – vardijo ministrė.
Lietuvos ir Taivano prekybos ir investicijų forumo atidarymo renginiuose abi šalys pasirašys šešis bendradarbiavimo memorandumus, kuriais bus stiprinamas Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.
Taivano verslo delegacija verslininkai lankysis lietuviškose įmonėse, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Gyvybės mokslo centre, vyks dvišaliai susitikimai. Planuojama, kad ketvirtadienį vyks apie 100 susitikimų tiek gyvai, tiek nuotoliu.